This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Paaiškino, kas dėl koronaviruso galės pretenduoti į nedarbingumo išmokas

Viktorija Rimaitė

ELTA ir lrytas.lt inf.

Paaiškino, kas dėl koronaviruso galės pretenduoti į nedarbingumo išmokas.
Paaiškino, kas dėl koronaviruso galės pretenduoti į nedarbingumo išmokas.
Paaiškino, kas dėl koronaviruso galės pretenduoti į nedarbingumo išmokas.
Linas Kukuraitis.
Linas Kukuraitis.
Linas Kukuraitis.
Linas Kukuraitis.
Linas Kukuraitis.
Svarbu tėvams, prižiūrintiems senyvo amžiaus asmenis, grįžusiems iš užsienio

Daugėjant susirgimų koronavirusu atvejų skaičiui, ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma saviizoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba po tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju.

Šis siūlymas antradienį buvo pateiktas ir Seime. Pritarus šio siūlymo pateikimui, komitetuose vyks svarstymas ir po to bus balsuojama dėl sprendimo tvirtinimo.

„Atsižvelgiant į tai, kad valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija ir būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, siūlytume svarstyti skubos tvarka. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti ligos išmokų mokėjimo teisinį reguliavimą“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Pasak jo, iki šiol egzistavęs teisinis reguliavimas neapima praktinių situacijų, su kuriomis susiduriama dabar.

Dėmesį į siūlomą išmokų tvarką vertėtų atkreipti tiems, kurie privalo izoliuotis dėl grįžimo iš koronaviruso paveiktų šalių. Į išmoką pretenduoti galės tik tie grįžusieji, kurie užsienyje lankėsi profesiniais ir darbo tikslais.

Pateiktame teisės akto projekte numatyta, kad ligos išmokos, paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, būtų mokamos šiais atvejais:

– Kai vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, žmogus susirgo liga, dėl kurios valstybėje ir paskelbtas karantinas ar ekstremali situacija. Šiuo atveju nuo trečiosios laikino nedarbingumo dienos išmoka sieks 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

– Išmokos pasiektų asmenis, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis ir karantino metu, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, turi riziką susirgti užkrečiamąja liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija ir karantinas. Išmoka nuo trečiosios laikino nedarbingumo dienos tokiu atveju būtų lygi 62,06 proc.  gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Išmoka būtų nemokama, jei yra galimybė sudaryti nuotolinio darbo sąlygas arba darbdavys yra paskelbęs prastovą.

– Dėl ekstremalios situacijos ir karantino atsiradus būtinybei prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus vaiką, taip pat vaiką, kuris mokosi pradinėje mokykloje, arba neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens vienam iš tėvų, įtėvių, senelių, globėjų būtų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Išmokos dydis būtų lygus 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

– Jeigu dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, asmeniui su negalia, kuriam toje įstaigoje buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, vienam iš jo tėvų, įtėvių, senelių, globėjų nuo pirmosios asmens su negalia priežiūros dienos būtų mokama 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.

– Jei dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla, kurioje senyvo amžiaus asmeniui buvo teikiama dienos ar trumpalaikė socialinė globa, jo sutuoktiniui, vienam iš vaikų, įvaikių, globėjų nuo pirmosios pensinio amžiaus sulaukusio asmens priežiūros dienos mokama 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoka.

– Nuo trečiosios laikino nedarbingumo dienos būtų mokama išmoka, lygi 62,06 proc. nuo gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, tais atvejais, kai asmeniui dėl apsilankymo užsienyje ar dėl kontakto su užsikrėtusiuoju privalu laikytis saviizoliacijos.

Į išmoką galima pretenduoti tuo atveju, kai užsienyje lankytasi profesiniais, tarnybos ar darbo tikslais.

– Jei švietimo įstaiga uždaroma dėl koronaviruso plitimo ir joje įvedamas infekcijų plitimą ribojantis režimas, vienas iš tėvų, įtėvių, senelių, globėjų, prižiūrintis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje besimokantį vaiką iki 8 metų, taip pat pradinėje mokykloje besimokantį vaiką arba neįgalųjį iki 21 metų, galėtų gauti 65,94 proc. išmoką nuo jos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Siekiant užtikrinti sklandų įstatymo projekto įgyvendinimą, siūloma nustatyti, kad, įsigaliojus įstatymui, ligos išmokos būtų išmokėtos atgaline tvarka, pagal nedarbingumo pažymėjimus, išduotus už laikotarpį nuo karantino režimo, kovo 14 dieną.

Pateikimui vienbalsiai pritarė 66 posėdyje dalyvavę parlamentarai. Šis siūlymas parlamente bus svartomas skubos tvarka. Skubos tvarka svarstyti pasiūlymą pritarė 61 parlamentaras, 10 – susilaikė, „prieš“ buvo du Seimo nariai.

Seimo nariai artimiausiu metu turės balsuoti dėl jo priėmimo. Priėmus įstatymo pakeitimą, papildomos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos ligos išmokoms mokėti per mėnesį galėtų siekti iki 15 mln. eurų.