Artėjant prie Seimo rinkimų finišo tiesiosios, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) netvirtai, tačiau ir toliau išlaiko aukščiausias pozicijas partijų reitingų lentelėje, vos aplenkdama Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD), rodo rugsėjo 4-12 dienomis vykdyta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa.

Trečioje vietoje likusiai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) ant kulnų lipa pozicijas vis stiprinanti Darbo partija.

Abi šios partijos, kitaip nei dvi lentelės lyderės, gali pasidžiaugti nuo liepos mėnesio ūgtelėjusiu, o ne žemyn čiuožusiu reitingu.

Anot „Vilmorus“ vadovo, sociologo Vlado Gaidžio, iki Seimo rinkimų likus vos kelioms savaitėms, pokyčiai reitingų lentelėje – itin svarbūs, nes mažėjantis ar augantis pasitikėjimas rinkimuose gali nulemti viską.

Lyderiai pasitikėjimą barstė, tačiau pozicijas išlaikė

Sociologo V.Gaidžio teigimu, nors pirmojo partijų penketuko išsidėstymas nepasikeitė, sumažėjo palankumas lyderiaujančioms politinėms jėgoms – valstiečiams ir konservatoriams.

Kaip rodo naujausi „Vilmorus“ reitingai, už valstiečius, jei rinkimai vyktų jau dabar, balsuotų 15,1 proc. respondentų. Liepą, kai valstiečiai pirmą kartą nuo 2019 m. išsiveržė į priekį, šis skaičius siekė 17,6 proc.

Tuo tarpu konservatoriai, liepą užleidę valstiečiams pirmąją vietą, atsiimti jos nesugebėjo. Netgi atvirkščiai – ir toliau barstė žmonių palankumo taškus. Už juos rugsėjį balsuotų 14,9 proc. apklaustųjų. Liepą šią politinę partiją rinkosi 17,2 proc. respondentų.

„Klausimas, kodėl taip galėjo atsitikti. Čia akivaizdžių priežasčių nėra. Valstiečiai ir konservatoriai pastaruoju metu yra labai aktyvūs ieškodami, kaip sukompromituoti vieni kitus.

Matyt, toje kovoje tie reitingai ir vienoje, ir kitoje partijoje mažėja“, – aptrupėjusių lyderių reitingų priežasčių ieškojo sociologas.

Kitų partijų reitingai kilo

Tiesa, politinių taškų kraitį barstė ne visos partijos.

Liepą šiek tiek smuktelėję socialdemokratų reitingai beveik grįžo į birželį fiksuotas pozicijas. Juos, jei rinkimai vyktų dabar, rinktųsi 8,5 proc. apklaustųjų (liepą šis skaičius siekė 7,1 proc., birželį – 9,1 proc. respondentų).

„Socialdemokratų reitingai kilo, nes jie priešrinkiminėje kovoje yra gana aktyvūs. Nors abejoju, ar jie pasivytų lyderius. Bet reitingų kilimas prieš pat rinkimus – be galo svarbus. Mažėjanti reitingų dinamika gali būti lemiama“, – perspėjo V.Gaidys.

Šį mėnesį dar kartą kilo „Darbo partijos“ reitingai. Rugsėjo mėnesio apklausos duomenimis, juos rinkųsi 8,4 proc. apklaustųjų. Pavyzdžiui, liepą šią partiją rinkosi 6,2 proc. respondentų, o birželį – 4,6 apklaustųjų.

Populiariausių partijų penketuką, kaip ir prieš du mėnesius, užbaigia Liberalų sąjūdis, už kurį balsuotų 5,5 proc. respondentų. Ši politinė jėga taip pat pagerino savo pozicijas. Liepą ją rinkosi 4,7 proc. apklaustųjų.

Sociologas V.Gaidys pabrėžė, kad mažesnėms, ypač naujoms partijoms, kol kas sunku konkuruoti su lyderiaujančiomis, nes visuomenėje esą nėra susikaupusio pykčio bei įtūžio, kuris verstų rinktis naujas alternatyvas.