Tiesa, sėkmė nusišypso tik nedaugeliui. Ir net turimos pakankamai solidžios finansinės galimybės tikrai negarantuoja, kad išsvajotas kvietimas studijuoti šiame universitete vien panorėjus atsidurs jūsų pašto dėžutėje.
Kembridžo universiteto tinklapyje skelbiama, kad 2017-2018 mokslo metais užfiksuota, kad jame bakalauro studijų programose studijavo 48 lietuviai, o aukštesnių pakopų studijose – dar 27 tautiečiai.
Tiesa, ekspertai tokių akademinių ambicijų sėkme nevadina, o teigia, kad patekti į šią prestižinę aukštojo mokslo įstaigą padeda tik sunkus darbas ir išsamus susipažinimas su priėmimo proceso formalumais.
Žinia iš Kembridžo
„AMES Education“ surengtame vebinare „Kokios mano galimybės studijuoti Kembridže?“ dalyvavęs Kembridžo universiteto tarptautinių studijų programų koordinatorius Samas Twells teigė, kad po savo skėčiu šis universitetas yra priglaudęs 31 koledžą. Tad jaunas žmogus, pasirinkdamas studijų programą konkrečiame koledže, vėliau gauna Kembridžo universiteto diplomą.
„Mes neieškome žmonių su vienodomis charakteristikomis ar vienodais akademiniais pasiekimais, o stengiamės surinkti kuo daugiau informacijos apie kandidatus, taip pat patys kviečiame juos laikyti testus, ir kai kuriais atvejais į pokalbius“, – apie tai, kad standartizuotos priėmimo procedūros metu stengiamasi surinkti kuo daugiau žinių apie kiekvieno jaunuolio motyvaciją ir potencialą, sakė jis.
Anot pašnekovo, priėmimo proceso metu esama kelių skirtingų kandidatų testavimo lygių. „Negaliu teigti, kad būtent pokalbis ar asmeninis esė yra koks nors prioritetas, stengiamasi vertinti visumą“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad bandyti stoti į šį universitetą gali tiek laikantys lietuviškuosius brandos egzaminus, tiek turintys tarptautinio bakalauriato diplomą.
S.Twells teigimu, priėmimo proceso metu vertinami ir turimi akademiniai gebėjimai, ir akademinis potencialas: „Jei esate vienos ar kitos akademinės srities entuziastas, galite pateikti informaciją apie tiriamųjų darbų ar kitų su būsima studijų sritimi susijusių veiklų buvimą – tai didelis privalumas.
Iš jaunuolių, kurie renkasi matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų studijas, tikimės, kad turės tam tikro lygio žinias ir galės sėkmingai įsijungti į studijų procesą“.
S. Twells pabrėžė, kad vienodas galimybes studijuoti Kembridže turi studentai iš viso pasaulio: „Mums nėra svarbios tautybės ar gimtosios šalys, jokioms šalims ar regionams neturime ir netaikome jokių kvotų, laukiame studentai iš viso pasaulio“. Anot jo, stojimo proceso metu visiškai neatsižvelgiama į kandidato baigtos mokyklos tipą, taip pat įtakos universiteto sprendimui neturi ir kandidato pateiktuose dokumentuose įvardintos kitos, su pasirenkamų studijų kryptimi nesusijusios veiklos – tokios kaip turimas muzikinis išsilavinimas ar kt.
Anot pašnekovo, priėmimo proceso metu svarbu pademonstruoti ne tik susidomėjimą, bet ir turimą apsiskaitymą tam tikroje srityje, bet ir sugebėti reflektuoti perskaitytą literatūrą, išsakyti savo nuomonę.
Kembridžo universiteto tarptautinių studijų programų koordinatorius teigė, kad jei prieš interviu jūsų pasirinktoje srityje pristatoma kokia nors unikali naujovė ar atradimas, jį paminėti akademinio pokalbio metu būtų didelis privalumas ir įrodymas, kad kandidatas seka naujoves.
Stojimo procesas – nelengvas
Kalbėdamas apie priėmimo procesą, svečias iš Kembridžio pasakojo, kad pirmiausiai patartina pasirinkti pasirinkti studijų sritį, tada koledžą ir pasitikrinti stojimo sąlygas jame, vėliau per UCAS sistemą (angl. the Universities and Colleges Application Service – Universitetų ir koledžų priėmimo tarnyba) galima pateikti prašymą studijuoti.
Paprastai iki spalio 22 d., anot pašnekovo, sutikslinama ir surenkama visa UCAS paraiškoje nepaminėta informacija, universitetas gali paprašyti rašto darbo, kuris turi būti paruoštas iki stojimo pradžios ir prie jo turi būti pridedami mokytojų komentarai. Jei toks darbas parengtas lietuvių kalba, jis turi būti išverstas į anglų kalbą.
Interviu su kandidatas paprastai, vyksta gruodžio mėnesį ir tam nebūtina keliauti į patį universitetą. „Pokalbis trunka nuo dvidešimties iki keturiasdešimt penkių minučių. Mano patarimas – mokytis mąstytis garsiai, iškeliant problemą, parodant savo mąstymo procesą, mintie skelią, apsiskaitymą.
Interviu nėra jokių suktų klausimų, viskas susijęs su pasirinkta studijų programa“, – aiškino jis.
Kalbėdamas apie rašytinę egzamino dalį S.Twells pabrėžė, kad asmens paraiškoje 80 procentų turėtų sudaryti su akademiniais pasiekimais, darbu ir interesais susijusi informacija ir likusioje dalyje – papildoma informacija, tokia, kuri nebūtinai susijusi su studijų programa.
„Kandidatas turi gebėti motyvuotai paaiškinti, kodėl universitetas turėtų rinktis būtent jį, būti atviras ir gebėti parodyti savo motyvaciją. Jei norite pabrėžti, kad kažką perskaitėte, tai būkite tikri, kad perskaitėte iki galo ir galite pagrįsti savo žodžius, nes gali būti taip, kad būsite paklaustas apie minimos literatūros turinį“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad viso stojimo proceso metu bendraujant su universiteto atstovais reikėtų vengti ne tik dažnai pasitaikančių klišių, kartojimosi, ar perdėjimo, bet ir labai akivaizdžių rašybos klaidų.
Svarbu – nepavėluoti
AMES sertifikuota studijų užsienyje konsultantė Rasa Juozapavičienė teigė, kad pasiruošimas stojimui į Kembridžo universitetą reikalauja ne tik daug laiko, bet ir specifinių žinių. „Pats pasiruošimo procesas trunka mažiausiai vienerius metus. Paraiška paprastai pateikiama iki spalio 15 dienos, bet apsisprendimas ir pasiruošimas jau turi būti pradėtas anksčiau.
Paraiškos teikimo momentu jau turi būti parengti visi dokumentai: motyvacinis laiškas, rašto darbai, išlaikyti tarptautiniai egzaminai. Pradėti ruoštis stojimo procesui rekomenduojama jau vienuoliktoje klasėje, kad dvyliktoje klasėje būtų galima tik pateikti paraišką“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad viską darant dvyliktoje klasėje viskam lieka labai mažai laiko.
Anot jos, prieš akademinį interviu, kandidatas turi būti labai tvirtai apsisprendęs dėl būsimos specialybės ir išsinagrinėjęs visus niuansus. „Kandidato anglų kalba turi atitikti C1 lygį. Jo vartojama terminologija ir žinios turi būti labai tampriai susiję su būsimų studijų dalyku“, – kalbėjo R. Juozapavičienė.
Anot pašnekovės, garsiausi pasaulio universitetai nori matyti labai motyvuota ir studijoms jau pasiruošusį žmogų, tad ir atranka į juos yra gana specifiška ir vertinami tik puikiai iš anksto stojimui pasiruošę kandidatai.
Kalbėdama apie klaidas, kurias daro apie studijas svetur svajojantys lietuviai, R. Juozapavičienė sakė: „Stojimo procedūroms pasiliekama per mažai laiko, gana atsainiai ruošiami dokumentai, kai imamos šabloniškos rekomendacijos ir pagal jas parengiami šabloniški gyvenimo aprašymai, kurios sukomplektuoja iš „Google“ platformoje randamų pavyzdžių.
Dažnai koją pakiša ir per silpnos anglų kalbos žinios, nes specializuotame interviu akademikai nori girdėti terminologiją, o ne gatvinės anglų kalbos žinias“.
Anot jos, labai svarbu, kad stojimo dokumentai būtų ruošiami labai kruopsčiai, atsižvelgiant į numatytus terminus.
