Ką daryti, kai labai norima atleisti vadovui neįtinkančius pavaldinius, kuriems jokių priekaištų atrasti vis nepavyksta? Tokiu atveju kam vargti rizikuojant pažeisti Darbo kodeksą, jei jais atsikratyti galima organizavus įstaigos struktūrinę reformą.
Regis, būtent šitaip nuspręsta pasielgti didžiausioje šalies įkalinimo įstaigoje Pravieniškių pataisos namuose. Čia tiesiogiai su bausmę atliekančiais asmenimis dirbančius atskirus tris resocializacijos skyrius nuspręsta sujungti į vieną atsisakant jų viršininkų.
Tačiau Pravieniškių pataisos namuose netyla kalbos, kad tikroji tokių permainų priežastis – įstaigos direktoriaus Dainiaus Sušinsko siekis atsikratyti resocializacijos skyrių viršininkais, kurie yra aktyvūs profsąjungos nariai ir dažnai prieštarauja abejotiniems ir neskaidriems administracijos sprendimams.
Reforma buvo stumta dar pernai
Sujungti šiuos tris skyrius buvo bandoma jau prieš metus.
Pernai spalį D.Sušinskas nieko nenutuokiančiam kolektyvui pristatė savo įstaigos reorganizacijos planą, kuriam tylomis jau buvo pritarę Kalėjimų departamento vadovai.
Paslapčia sumanyta pertvarka pasipiktinę skyrių darbuotojai ir įstaigos profesinė sąjunga Kalėjimų departamento vadovui Virginijui Kulikauskui ir teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui išaiškino, kodėl tokia reorganizacija būtų žalinga.
Kreipimąsi pasirašę 57 resocializacijos skyrių darbuotojai į miltus sumalė reformos sumanytojų argumentus, kad toks sujungimas neva padėsiąs taupyti lėšas, visuose sektoriuose suvienodinsiąs darbo praktiką, palengvinsiąs veiklos organizavimą ir planavimą.
D.Sušinskas neslėpė, kad tris skyrius sujungus į vieną padalinį atsiras teisėta galimybė trūkstant resocializacijos darbuotojų juos kilnoti iš vieno sektoriaus į kitą.
„Tokie sumanymai rodo, kad Pravieniškių pataisos namų administracija visiškai nėra įsigilinusi į mūsų skyrių darbo specifiką, nes atskirų skyrių pareigūnai dirba su skirtingų kategorijų nuteistaisiais“, – pasakojo įstaigos profesinės sąjungos skyriaus pirmininkas ir trečiojo resocializacijos skyriaus viršininkas Dainius Čekauskas.
Didžiausia įkalinimo įstaiga
Anot jo, Pravieniškių pataisos namuose esančiuose trijuose sektoriuose apgyvendinti skirtingomis bausmėmis nubausti ir nevienodą pavojų keliantys asmenys: viename sektoriuje laisvės atėmimo bausme nuteisti už lengvesnius nusikaltimus, kitame – už sunkius nusikaltimus, kalintys iki gyvos galvos ir bausmę atliekantys kalėjimo režimo sąlygomis.
Trečiame sektoriuje – suimtieji ikiteisminio tyrimo metu ir atvirosios kolonijos sąlygomis gyvenantys nuteistieji.
„Resocializacijos reikšmė yra didžiulė. Nuo mūsų priklauso, kaip nuteistieji leidžia laiką pataisos namuose, kokiais žmonėmis atlikę bausmę jie išeis į laisvę.
Skyrių darbuotojai turi gerai pažinti visus bausmę atliekančius asmenis, pelnyti jų pagarbą ir pasitikėjimą. Jie rašo nuteistųjų charakteristikas ir sprendžia, ar asmuo pasiruošęs išeiti į laisvę anksčiau laiko.
Kaip tai gali būti pasiekta, jei esant vieningam įstaigos resocializacijos skyriui jo darbuotojai bus mėtomi iš vieno sektoriaus į kitą?“, – klausė Praveniškių pataisos namų resocializacijos srityje 17 metų dirbantis D.Čekauskas.
Trijuose skyriuose dirbantys apie 100 resocializacijos specialistų iš viso prižiūri beveik 2,2 tūkst. čia bausmę atliekančių nuteistųjų. Tai yra trečdalis visoje Lietuvoje kalinčių asmenų.
D.Čekausko įsitikinimu, po reformos numatyto jungtinio skyriaus viršininkui tokį didelį padalinį tinkamai administruoti būtų neįmanoma.
Atmestas planas vėl prisikėlė
Sulaukus aktyvaus darbuotojų pasipriešinimo įstaigos struktūros reorganizacija buvo sustabdyta.
Šių metų vasario mėnesį Kalėjimų departamente suburta įvairių specialistų darbo grupė viską pasvėrusi nusprendė, kad resocializacijos skyrių jungimas yra netikslingas ir jam nėra racionalaus pagrindo.
Tokiai darbo grupės išvadai pritarė ir Kalėjimų departamento direktorius V.Kulikauskas.
Tačiau baigiantis liepai, regis, jau numarinta avantiūra staiga vėl prisikėlė.
Pravieniškių pataisos namų padalininių vadovams netikėtai buvo pranešta, kad Kalėjimų departamentas yra patvirtinęs naują įstaigos struktūrą, kurioje numatytas ir trijų resocializacijos skyrių sujungimas.
Tuo metu trijų sektorių techninę ir fizinę apsaugą užtikrinantys atskiri saugumo valdymo skyriai, kurių darbuotojus sukeisti vietomis būtų paprasčiau, liko nepaliesti.
„Ši žinia mus perliejo kaip šaltu vandeniu: kaip įmanoma sugrįžti prie tos pačios reorganizacijos, kuriai vos prieš pusmetį Kalėjimų departamente argumentuotai buvo nepritarta“, – gūžčiojo pečiais Pravieniškių pataisos namų darbuotojų profsąjungos vadovas D.Čekauskas, kurio žiniomis, ši iniciatyva atėjo iš ministerijos.
Vadovai nieko nebenori girdėti
Vėl pasijutę skriaudžiami pareigūnai nusprendė gintis jau išmėgintu būdu kreipiantis į Kalėjimų departamentą bei Teisingumo ministeriją.
Tačiau paaiškėjo, kad metų pradžioje resocializacijos skyrius išgelbėję šie ginklai dabar jau atšipę – profesinė sąjunga ne tik nesulaukė jokio atsakymo, bet ir iki šiol negauna dar liepą iš Kalėjimų departamento paprašytos vasarį priimtos darbo grupės išvados.
Nepadėjo ir siunčiami raštai Generalinei prokuratūrai ir net šalies Prezidentui – įstaigos darbuotojų godos sugrįžo atgal į Kalėjimų departamentą.
Anuomet skyrių jungimą netikslingu pripažinusiai darbo grupei vadovavęs Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas dabar kalba kitaip: „Tuomet skyrių sujungimas buvo tiesiog atidėtas, o dabar tam jau pribrendo reikalas“.
Tačiau kas pasikeitė per tą pusmetį, G.Šarauskas aiškiai atsakyti negalėjo.
Prieš pusmetį į Pravieniškių pataisos namų darbuotojų argumentus įsiklausęs teisingumo ministras E.Jankevičius šiandien taip pat nieko nenori girdėti: „Tai ne ministerijos reikalas. Laisvės atėmimo įstaigų struktūra rūpinasi Kalėjimų departamentas“.
Darbuotojų dar labiau sumažės
Reorganizuoti resocializacijos skyrius nuspręsta nuo lapkričio 3 dienos ir visi darbuotojai dabar laukia atleidimo lapelių.
„Žmonės labiausiai baiminasi mėtymo iš vieno sektoriaus į kitą, nes iš esmės keičiasi ir darbo sąlygos, ir kolektyvai“, – sakė D.Čekauskas.
Dėl nedidelio atlyginimo ir sunkiai pakeliamo darbo krūvio tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančių statutinių pareigūnų labiausiai trūksta antrajame sektoriuje – čia dirba vos 11 specialistų, nors yra numatyta 21 pareigybė. Pirmajame sektoriuje trūksta 5, trečiajame – 4 pareigūnų.
Tačiau po reorganizacijos jų trūks dar labiau, nes iš darbo ketina pasitraukti bent keletas. Mažės ir likusiųjų motyvacija, nes bet kada galintys būti perkelti specialistai nebus suinteresuoti savo darbo rezultatu – gyvenimui laisvėje ruošiamo nuteistojo pokyčiais.
Apsiėjo be platesnių diskusijų
Virginijus Kulikauskas, Kalėjimų departamento direktorius:
„Gyvenimas yra dinamiškas ir laikui bėgant viskas keičiasi. Yra priimti teisės aktai, kurie reikalauja resocializacijos pažangos laisvės atėmimo įstaigose. Toks yra ir Teisingumo ministerijos siūlymas.
Ieškant pažangaus resocializacijos modelio buvo pasitelkti mokslininkai, kiti specialistai, todėl ir gimė toks planas, kad Pravieniškių pataisos namų resocializacijos sistemai vadovautų vienas asmuo.
Visiems trims sektoriams turint atskirus skyrius įstaigos vadovui yra sudėtinga į juos nukreipti trūkstamus žmones. Pavyzdžiui, ligos atveju.
Vasario mėnesį darbo grupėje šiuo klausimu taip pat buvo įvairių nuomonių. Šį kartą sprendimą priėmėme padiskutavę vietoje. Mūsų niekas neįpareigoja tokiais atvejais kurti kažkokias komisijas“.
