280 mln. eurų vien šiemet – tiek papildomų lėšų iš biudžeto pageidaujama dokumente, pavadintame „Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija“.
Šį dokumentą Vyriausybė bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Seimui tvirtinti nutarimu ir taip bent prieš rinkimus parodyti, jog šioji valdžia itin rūpinasi šimtais tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų.
Tačiau šiam plačiam parodomajam mostui, regis, gresia gėdingas fiasko. Dokumentą, kaip nepagrįstą rimtu planavimu, finansavimo šaltiniais ir netgi paprasčiausia logika, jau sumalė ne tik Valstybės kontrolė, bet ir du parlamento komitetai. Pažymėtina, kad komitetų nariai tai padarė visiškai vieningai, sutariant tiek opozicijai, tiek valdantiesiems.
Užmojai – didūs ir platūs
Sutvarkyti ir pašaknų reformuoti visą valstybės tarnybą ir viešąjį sektorių – tai buvo vienas iš daugelio pažadų nuversti kalnus visose srityse, kuriais prieš ketverius metus švaistėsi svaiginančią valdžią iš rinkėjų ranku gavę valstiečiai.
Kritikai jau seniai tvirtina, jog šioji valdžia bei jos „profesionalų“ Vyriausybė taip ir neįvykdė bei net į priekį nepastūmėjo nei vieno savo skambaus ketinimo. Patys valdantieji, žinoma, audringai tai neigia ir tvirtina nuvertę tokius kalnus, kurių nei viena jų pirmtakė net nedrįso liesti.
Vienas iš atsakymų visiems priešams, matyt, ir yra viešojo sektoriaus algų „tvaraus finansavimo strategija“, kurią dar karantino pabaigoje su Vyriausybės palaiminimu Seime registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlydama tai patvirtinti Seimo nutarimu.
Šį dokumentą pagimdė dar 2018 m. gruodį specialiai tam sudaryta Vyriausybės komisija.
Joje buvo finansų, teisingumo, vidaus reikalų, švietimo, mokslo ir sporto, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, kultūros ministrai, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų atstovai, pulkas profesinių sąjungų, savivaldybių asociacijos atstovai.
„Mažinti disproporcijas tarp atskirose viešojo sektoriaus srityse dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo“, „užtikrinti socialiai teisingesnį darbo apmokėjimą siekiant, kad darbo užmokesčio dydis priklausytų nuo darbo pobūdžio, darbo funkcijų sudėtingumo, atsakomybės lygio, asmens profesinio lygio bei kvalifikacijos“, „užtikrinti tvarų ir ilgalaikį viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo augimą“.
Tokie pagrindiniai tikslai skelbiami dokumento aiškinamajame rašte, pridedant, jog Viešasis sektorius yra didžiausias darbdavys Lietuvoje, o 2017 m. jame dirbo 286 tūkst. valstybės ir savivaldybių darbuotojų. Visa tai, žinoma, vainikuojama pakiliomis frazėmis apie „žmogiškąjį veiksnį“ ir rūpestį visais gyventojais.
Kontrolieriai nustatė nebrandą
Dokumento autoriai žada pirmiausia mažinti mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų algas ir taip mažinti skirtumą tarp vadovaujančiųjų bei žemiausiųjų grandžių algų. Jis, pasirodo, Lietuvoje yra 5,6 karto ir net kelis kartus viršija Vakarų Europos rodiklius, kelia įtampą viešojo sektoriaus viduje.
Taip pat dejuojama, kad jokių bendrų dokumentų, reglamentuojančių šios srities apmokėjimą, iki šiol nėra.
Be to, žadama nuosekliai ir smarkiai didinti pirmiausia švietimo srities – mokytojų ir kitų specialistų algas, atlyginimus sveikatos apsaugos sistemoje, statutinėse įstaigose bei socialinių paslaugų sferoje.
Prirašyta daug įvairių rodiklių ir skaičių, kiek turėtų didėti įvairios algos bei jų dalys, jų didinimo principai, įtvirtinta, jog tai koordinuotų įvairios ministerijos, o prižiūrėtų ir vertintų pati Vyriausybė, kuri apie rezultatus skelbtų savo metinėse ataskaitose Seimui.
Taip pat išvardinta, kaip smarkiai išaugs visų kitų reformų efektyvumas, jei bus patvirtinta šita strategija.
Papildomų 130 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 150 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vien šiais metais – toks dokumentų autorių finansinis poreikis.
Tačiau iš kur bus paimti šie pinigai ir kaip jų skyrimas paveiktų visus valstybės finansus bei jos raidą ilgalaikiu laikotarpiu? Į šį, regis, savaime suprantamą klausimą šiame dokumente nėra atsakymo.
Bent jau taip teigia skersai ir išilgai jį sudirbusi Valstybės kontrolė, kuri šią „strategiją“ apskritai įvertino, kaip eilinį valstybės pinigų valdymo „žemiausios brandos“ simptomą bei požymį, jos politikai ir toliau nekreipia dėmesio į Valstybės kontrolės rekomendacijas bei išvadas.
Be šio, pagrindinio, priekaišto, kontrolierių išvadoje prirašyta ir daugelis kitų, iš kurių bene ironiškiausi – jog tekstas apskritai nenuoseklus, nesistemiškas, net neapimantis visų viešojo sektoriaus sričių, pernelyg deklaratyvus bei prisodrintas „vienodumo“ ir „lygybės“ lozungais.
Sudirbo ir saviškiai
Iškalbinga, jog ne mažiau liūdno likimo šis valdiškas kūrinys jau sulaukė ir Seimo komitetuose – Audito bei Valstybės valdymo ir savivaldybių (VVSK).
Audito komitetas, kuriam vadovauja konservatorė Ingrida Šimonytė, vieningai pasiūlė Seimui šį dokumentą išvis atmesti.
Komiteto argumentai – dokumentas net neatitinka pagrindinių kriterijų, kurių reikalauja strateginis planavimas, o yra tik jau egzistuojančių problemų „apžvalga“, be konkrečios analizės ir pasiūlymų iš kur paimti žadamus pinigus.
Žinoma, galima manyti, tokią išvadą lėmė politiniai motyvai – konservatorės I.Šimonytės vadovaujamo komiteto posėdyje tuo metu dalyvavo daugiausiai opozicijos atstovai.
Tačiau bendru sutarimu „strategijai“ nepritarė ir pasiūlė ją Vyriausybei „tobulinti“ ir valstietės Guodos vadovaujamas VVSK. Komitetas taip pat vieningai pritarė ir visoms pagrindinėms Valstybės kontrolės išvadoms, pabrėždamas, kad nenurodoma, kiek valstybei kainuos visas „strategijos“ įgyvendinimas per penkerius metus bei iš kur bus paimti pinigai.
Taigi, įdomu, kaip elgsis aukščiausios valdančiųjų viršūnės, kai Seime reikės žengti tolesnius procedūrinius žingsnius, svarstant ir tvirtinant šį projektą – mėgins tiesiog peržengti per komitetų ir valstybės kontrolierių išvadas ar vis dėlto palaidos jį, taip tėkšdamos eilinį skambų antausį savo Vyriausybei?
