Tokio pobūdžio kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą priimtas pirmą kartą Lietuvos teismų istorijoje, ketvirtadienį pranešė LVAT.
LVAT prašo išaiškinti, ar Lietuva nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, drausdama per apkaltą pašalintam asmeniui dalyvauti Seimo rinkimuose, taip pat kokiais kriterijais įvertinti, ar šis draudimas yra proporcingas.
Teisėjų kolegija teigia, kad konvencijos išaiškinimas N. Venckienės situacijai gali suteikti daugiau teisinio tikrumo.
Nagrinėjama administracinė byla yra sustabdoma iki bus gauta Europos Žmogaus Teisių Teismo konsultacinė išvada.
Strasbūro teismas Rolando Pakso byloje 2011 metais nusprendė, kad per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.
2014 metais Seimas panaikino „Drąsos kelio“ atstovės, buvusios teisėjos N. Venckienės mandatą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad N. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją daugiau kaip pusę metų nelankiusi parlamento posėdžių.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog per apkaltą pašalintas asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak teismo, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.
