Amžiaus byloje dar liko neatsakytų klausimų

Sausio 13-osios bylą vėl atvertęs Apeliacinis teismas nusprendė antrą kartą nebesiaiškinti to, ką trejus metus tyrė Vilniaus apygardos teismas (VAT).

Dėl VAT sprendimo ir paskirtų bausmių Apeliacinis teismas sulaukė 61 skundo. Tačiau juos pateikę prokurorai ir nuteistųjų advokatai visus argumentus turės išdėstyti sakydami baigiamąsias kalbas.

Teismas atsisakė tenkinti prašymus dar kartą apklausti parodymus jau davusius liudytojus ir teismo salėje dar kartą žiūrėti tragiškų 1991 metų įvykių vaizdus.

Ne pirmą kartą atmestas ir vienintelis šiame procese aktyviai dalyvaujančio nukentėjusiojo Roberto Povilaičio prašymas apklausti Sovietų Sąjungos prezidentą Michailą Gorbačiovą.

„M.Gorbačiovas – kertinė figūra šiame procese. Jis galėtų paaiškinti to meto įvykius, atsakyti, kas juos organizavo, kokius įgaliojimus turėjo politinio pasitikėjimo ir karinių struktūrų vadovai“, – kalbėjo Sausio 13-ąją tėvo netekęs R.Povilaitis.

Prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio artimieji yra pareiškę 270 tūkst. eurų ieškinį. Kolegija nutarė, jog vien teorinis prašymas tik užvilkintų ir taip ilgai trunkantį teismo procesą.

„Jei jo nepavyko apklausti anksčiau, kodėl manote, kad tokia galimybė atsirado dabar?“ – stebėjosi teisėjų kolegijai vadovaujantis Ernestas Rimšelis.

Atmestas ir kelių advokatų pasirašytas prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą.

Advokatų teigimu, tuo metu, kai buvo padaryti šioje byloje minimi nusikaltimai, Lietuvoje galiojo 1961 metais priimtas Baudžiamasis kodeksas. Jame dar nebuvo straipsnių apie nusikaltimus žmogiškumui ir nebuvo nuostatos, kad jiems netaikomas senaties terminas.

„1991 metais nė vienas teisiamųjų nežinojo, kad pasikeis Lietuvos įstatymai“, – kalbėjo ne pirmą kartą tokį prašymą pateikęs advokatas Ryšardas Burda.

Prokuroras Gintautas Paškevičius atsakė, kad dėl karo nusikaltimų Konstitucinis teismas jau yra pareiškęs nuomonę tris kartus – 2004, 2006 ir 2014 metais.

Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad tokie veiksmai nusikaltimais yra laikomi pagal tarptautinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu jie buvo nacionalinės teisės aktuose.

Dauguma Apeliaciniam teismui pateiktų skundų – dėl VAT skirtų bausmių. Net 48 advokatai prašė nuteistuosius išteisinti, dar keli prašė bylą nutraukti.

Vienintelis Vilniuje gyvenantis nuteistasis Genadijus Ivanovas skundą pateikė pats. 69 metų buvęs kariškis prašė sušvelninti jam skirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę arba atleisti nuo jos dėl sveikatos būklės.

Tačiau VAT ekspertai buvo pateikę išvadą, jog šiuo metu laisvėje nuosprendžio laukiantis G.Ivanovas neserga taip sunkiai, kad dėl to galėtų išvengti bausmės.

Per 1991-ųjų Sausio įvykius fotografai G.Ivanovą užfiksavo stovintį ant tanko ir važiuojantį iki Spaudos rūmų.

Į teismą atvestas ir nuo 2014 metų pavasario nelaisvėje laikomas 51 metų Rusijos pilietis Jurijus Melis. 7 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas J.Melis vadovavo vienam tankų, kuris įsiveržė į Vilniaus televizijos bokšto teritoriją ir šaudė iš tuščio pabūklo.

Prokurorų nuomone, bausmę jau baigiančiam atlikti J.Meliui į laisvę dar anksti. Jie siūlė bausmę sugriežtinti iki 9 metų laisvės atėmimo.

Pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų VAT iš viso nuteisė 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečius – jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

14 metų kalėti nuteistas buvęs sovietų armijos Vilniaus įgulos vadas Vladimiras Uschopčikas ir Loretą Asanavičiūtę prie Vilniaus televizijos bokšto mirtinai sužalojusio tanko vadas Nikolajus Astachovas. Buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės. Skirdamas bausmes VAT atsižvelgė į tai, kad dalis kariškių Sausio įvykių metu buvo labai jauni, be to, nuo 1991 metų įvykių praėjo daug laiko.

Prokurorai Apeliacinio teismo prašė nevertinti šių aplinkybių, pripažinti, kad sovietų kariškiai veikė bendrininkų grupe, ir daugumai jų skirti griežtesnes bausmes.

Prokurorų įsitikinimu, jie ne tik rėmė svetimos valstybės politiką, bet ir ją vykdė.