R. Janutienė žadėjo skųsti sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o V. Gapšys tokių ketinimų atsisakė, kai VRK atmetė prokuroro Justo Lauciaus siūlymą leisti ne tik patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, bet ir suimti jį ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Kilus ginčams, ar būtent tokius įgaliojimus J. Lauciui suteikė teismas, šiam klausimui padaryta kelių valandų pertrauka. Antradienio pavakarę VRK sulaukė protokolinio sprendimo iš teismo – jame nebuvo prašymo leisti suvaržyti V. Gapšio laisvę, tad komisijos nariai vienbalsiai atmetė tokį prokuroro prašymą.
V. Gapšys „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme teisiamas dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo.
Jo neliečiamybę panaikinti prašęs prokuroras J. Laucius pabrėžė, kad to nepadarius nebūtų galimas tolesnis bylos nagrinėjimas.
Pats V. Gapšys komisijai sakė sutinkantis, kad VRK priimtų sprendimą, kuris leistų jam apsiginti baudžiamojoje byloje, tačiau prieštaravo J. Lauciaus prašymo formuluotei, jog būtų leidžiama jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, nes „teismas to neprašė“. Prokuroras sakė, kad tai būtina tuo atveju, jei V. Gapšys neatvyktų į posėdį be pateisinamos priežasties ir jį tektų atvesdinti. Kita vertus, J. Laucius pripažino, kad V. Gapšys iki šiol pareigingai lankė posėdžius.
„Manau, kad tai, ko prašo prokuroras, yra perteklinė nuostata (...). Jei prokurorui ir VRK tiktų apimtis dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, manau, mane lygiai taip pat tenkintų, ir procesas lygiai taip pat galėtų sklandžiai tęstis toliau“, – sakė jis.
V. Gapšys pabrėžė manantis, kad yra persekiojamas dėl politinių sprendimų, o neliečiamybė skirta užtikrinti kandidatų teisę laisvai, nepersekiojamiems reikšti savo politines idėjas.
Partijos „Lietuva – visų“ kandidatės R. Janutienės neliečiamybę prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis bylą dėl buvusio Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio šmeižto bendrininkaujant su kitais asmenimis. Be jos, apšmeižę asmenį per visuomenės informavimo priemonę kaltinami Artūras Jančys ir Saulė Pauliuvienė. Anksčiau teismas yra pripažinęs, kad jie skelbė tikrovės neatitinkančias, Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko garbę ir orumą žeminančias žinias.
Pati R. Janutienė bylos nagrinėjimą lygino su situacija Baltarusijoje ir Rusijoje, teigė, kad yra persekiojama už profesinę veiklą.
„Po to, ką jūs nusprendėte, kaip sudalyvauti šiuose rinkimuose finansuodami Darbo partiją, kuri „kentė“ pirkdama kalinių balsus, finansuojama savo rinkimus juodais pinigais, tikėtis iš jūsų kokio nors kitokio požiūrio aš ir negalėjau (...) jūs atidavėte pinigus tiems, kurie išsityčiojo iš rinkimų“, – piktinosi R. Janutienė.
Leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusią Visagino merę „Laisvės ir teisingumo“ kandidatę D. Štraupaitę prašė Lietuvos apeliacinis teismas. Jis nagrinėja pačios D. Štraupaitės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta dėl prekybos poveikiu, piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo klastotu dokumentu. Teismas jai pernai spalį skyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę metams.
Seimo rinkimų įstatymas numato, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
