Savo kalbą pasakęs ir su įvairiausiais įtarimais pats į opozicijos atstovus kreipęsis premjeras klausimams Seimo nariams paliko 30 sekundžių, todėl išėjo iš posėdžių salės skambant parlamentarų riksmams.
Opozicija teiravosi S.Skvernelio, kodėl jis nesustabdė „Vyriausybės rūmuose planuoto, aptarinėto ir koordinuoto pusės milijono greitųjų testų pirkimo, kai tuos pačius testus ir mažesnį kiekį Krašto apsaugos ministerija įsigijo už keturis kartus mažesnę kainą“.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija „Profarmos“ tiektus greituosius testus įsigijo už kelis kartus didesnę kainą – vidutiniškai po 12 eurų už testą, kai tuo tarpu Krašto apsaugos ministerija (KAM) už greituosius testus mokėjo apie 3 eurus.
„Tyrėjai, kabutėse, palygino KAM ir SAM pirkimus, neįvertindami, kad šie pirkimai yra atlikti skirtingu laikotarpiu ir institucijos kėlė skirtingus reikalavimus dėl pristatymo. Vienur pristatymo terminai buvo per daugiau nei mėnesį, kitur – per savaitę ir nedelsiant.
Be to, KAM pirko ne iš vieno tiekėjo: tuo pat metu pasirašė dvi sutartis, vienos kaina – apie 4 Eur, kitos – lygiai tokia pati arba labai artima tam, kam pirko Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“, – aiškino S.Skvernelis.
Situaciją siejo su priešrinkiminiu laikotarpiu
Premjeras S.Skvernelis vakarinį Seimo posėdį pradėjo perskaitydamas opozicijos atstovų jam pateiktą klausimą dėl greitųjų testų pirkimo. Visų pirma jis pabrėžė, kad viskas šioje istorijoje kaip ir aišku.
„Atsakydamas į jūsų klausimą, noriu pažymėti, kad visas su greitųjų testų įsigijimu susijusias procedūras atliko atsakingos institucijos – Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, griežtai laikantis tuo metu galiojusių viešųjų pirkimų įstatymų.
Kaip ir būtų galima tuo ir baigti, tačiau mes puikiai suprantame, kad šis klausimas, kaip ir formuluotė, yra tiesiogiai siejamas su rinkimais. Kai kurios Seimo narės, pasirašiusios šitą klausimą, jį daro politiniu ir apeliuoja į rinkiminės kampanijos pabaigą“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Tiesa, tuomet jis pridūrė, kad, jei opozicija nori plačiau apie tai pakalbėti, jis galintis atsakyti į jos klausimus, kuriuos, kaip ir visą FNTT tyrimą, įvardijo kaip politizuotą.
„Pirmiausia, mes turime tokią kasmetinę ydingą praktiką, kai prieš rinkimus, bet kokį tyrimą ar ikiteisminį tyrimą mes bandome supolitizuoti. Nesvarbu, kokio tai tipo rinkimai būtų. Galime prisiminti ir taip vadinamą „auksinių šaukštų“ istoriją, kuri labai skambiai nuskambėjo, bet kaip ji pasibaigė?
Pasibaigė tuo, kad buvo pakenkta LSDP Vyriausybei 2016 m., o toliau pasibaigė visiškai niekuo. Matyt, turime analogišką situaciją. Visgi, kalbant apie šią istoriją, reikėtų laikytis to paties principo: jeigu teisėsaugai kyla klausimų, tegul teisėsauga tą tyrimą ir atlieka.
Nereikia jos tampyti, tegul ramiai dirba. Tačiau mes bandome padaryti šį klausimą rinkiminės kampanijos dalimi“, – tvirtino premjeras.
Jis pakomentavo ir viešojoje erdvėje sklandančią informaciją apie sutarties sąlygas, kurių, S.Skvernelio teigimu, iš tiesų niekas žinoti ir negalėtų.
Anot premjero, suinteresuotiems asmenims to ir užtenka – paskleisti provokuojančią žinią be jokių įrodymų.
„Juk niekas nesigilino ir negalėjo gilintis, žinoti, kas yra tame tyrime, kam kokios pretenzijos reiškiamos. Bet to ir nereikia. Užtenka paskleisti viešumoje žinią, o po to daryti panašaus pobūdžio renginius Seime.
Suprantu, kad prieš rinkimus niekam nereikia tiesiog, teisingumo, bet bent jau Nacionalinis transliuotojas (LRT, – aut.past.), turintis labai svarbią visuomenės informavimo misiją, galėjo šiek tiek daugiau pasivarginti ir pateikti tikslesnę informaciją visuomenei. Transliuotojas, atlikdamas, kabutėse, tyrimą, švelniai tariant suklydo.
Noriu tikėtis, kad suklydo – tiek atlikdamas elementarius aritmetinius veiksmus, tiek nurodydamas visuomenei informaciją apie greitųjų testų kainas, pasirašytas sutartis, rinkos kainas, tiekėjus, keltus reikalavimus tiekėjams ir pristatymo terminus bei kiekius“, – tęsė S.Skvernelis.
S.Skvernelis: tyrime įtarimų korupcija nėra
Premjeras išreiškė susirūpinimą dėl tyrimo metu atskleistos ikiteisminio tyrimo medžiagos.
„Daug mes turime tokių atvejų, kada yra nutekinama su valstybės arba tarnybine paslaptimi susijusi informacija, arba ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet institucijos apie tai nekelia klausimų. Šį kartą tas klausimas yra keliamas ir tai kažkodėl traktuojama kaip spaudimas teisėsaugai. Jokių būdu“, – tvirtino ministras pirmininkas.
S.Skvernelis akcentavo, kad FNTT atlieka tyrimą pagal keturis BK straipsnius, o tarp jų esą nėra įtarimų korupcija.
„FNTT atlieka tyrimą pagal keturis BK straipsnius: sukčiavimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, disponavimas suklastotu dokumentu ir piktnaudžiavimas. Apie korupcijos tyrimus ir schemas jokios kalbos čia nėra. Galbūt ikiteisminiame tyrime yra kitų duomenų, bet bent jau aš arba kažkas kitas tokių duomenų nedisponuojame“, – sakė jis.
Kreipėsi į A.Armonaitę, ši atsakė skambiu juoku
Galiausiai ministras pirmininkas kreipėsi į parlamentarę Aušrinę Armonaitę, kurios vadovaujamos Laisvės partijos buvęs narys Redas Laukys laikomas vienu iš įtariamųjų šioje byloje. Dėl to iš partijos R.Laukys šiuo metu yra pašalintas. S.Skvernelis iškėlė klausimą, ar galimai gautu pelnu galėjo būti stengiamasi paremti ir Laisvės partijos rinkiminę kampaniją.
„Jūsų partijos narys, bičiulis R.Laukys, įtariamasis šioje byloje, yra jūsų partijos savivaldos rinkimuose finansinis rėmėjas. Aš nekaltinu to žmogaus, nes kol teismo sprendimo nėra, yra tik įtarimai, bet faktas tas, kad jūs galėtumėte užduoti tuos klausimus, ir jis mielai jums atsakytų.
Galbūt yra ir tai, kad įmonė, kuri uždirbo pelną (...) cituojant garsų, iškiliausią mūsų šalies politiką, kas galėtų paneigti galimybė, kad galbūt tuo pelnu buvo bandoma paremti ir politinės partijos rinkiminę kampaniją?“ – klausė S.Skvernelis.
Pati A.Armonaitė į tokius įtarimus sureagavo garsiu juoku Seimo salėje.
Premjeras toliau kreipėsi į Lietuvos socialdemokratų partijos atstovę Dovilę Šakalienę, kuri taip pat pasirašė po klausimu S.Skverneliui.
Jis siūlė D.Šakalienei greitųjų testų pirkimų klausimu pasikonsultuoti su į rinkimus su šia partija einančiu Sauliumi Čaplinsku, kurio, premjero teigimu, „ekspertinės išvados buvo labai svarbios ir jo indėlis yra taip pat labai nemažas“.
S.Skvernelis kreipėsi ir į LSDP atstovę Rasą Budbergytę.
„Mano kolegė R.Budbergytė. Ji irgi viena iš politinių, pasirašiusiu šitą klausimą. Ji kelia klausimą dėl kandidato į Seimą Luko Savicko. Tai yra tame tarpe jūsų tiesioginis konkurentas vienmandatėje apygardoje. Ar visuomenė turi teisę žinoti ir gauti svarbius atsakymus? Taip, be abejonės.
Šitas jaunas žmogus negali apsiginti, stovėti šioje tribūnoje, negali netgi kalbėti apie menamus kaltinimus, nors įtarimai jam nėra pareikšti, kadangi jis yra pasirašęs, negali nieko atskleisti“, – rėžė premjeras.
S.Skvernelis pridūrė, kad norėtų atsakyti ir Seimo narei Aistei Gedvilienei. Seimo salėje pasigirdo juokas.
Galiausiai kreipėsi ir į G.Landsbergį
Baigdamas savo kalbą, S.Skvernelis kreipėsi ir į opozicijos lyderį Gabrielių Landsbergį.
„Kad ši istorija yra rinkiminė ir reklaminė rinkimų metu, patvirtinta ir šiandien opozicijos lyderio (G.Landsbergio, – aut.past.) pasisakymai žiniasklaidoje.
Pacituoti pabandysiu, galiu būti ir nevisiškai tikslus: „G.Landsbergis svarstė, kad ši istorija premjerui šiuo metu yra itin nepalanki, nes visa rinkimų kampanija turėjo būti pastatyta ant didvyriškos pergalės“.
Taip, tai didvyriška pergalė, bet ne premjero, tai pergalė Lietuvos žmonių“, – apie kovą su koronavirusu užsiminė premjeras.
Citavo V.Landsbergį, klausimams paliko 30 sekundžių
Tardamas paskutinius savo kalbos sakinius, S.Skvernelis nebevyniojo žodžių į vatą ir citavo profesorių Vytautą Landsbergį, sakydamas, kad kiekvieną didvyrišką istoriją „galima sumėšlinti šūdmalos pagalba“.
„Kiekvieną sėkmės, didvyrišką istoriją ar nelabai, galima, atsiprašant, sumėšlinti „šūdmalos“ pagalba. „Šūdmala“ irgi nėra mano terminas, jį naudoja kitas garsus politikas. Pabaigai norėčiau pacituoti 2016 m. Laisvės premijos laureato prof. Vytauto Landsbergio kalbą LR Seime.
Citata tiksli: „Kalbant apie visai paprastai suprantamas ideologijas, verta prisiminti vieną seną receptą ir amžiną egzaminą. Gerai sumaišęs molio dubeny kilogramą sviesto ir kilogramą mėšlo, gauni du kilogramus mėšlo! Priešiškos televizijos mums kaip tik ir siūlo šį kūdikių maistelį.
Siūlo jį visam pasauliui, daug investuoja“, – savo kalbą baigė S.Skvernelis.
Premjeras dar greit tarstelėjo, kad klausimams liko tik 30 sekundžių. „Pusė minutės liko“, – rėžė premjeras, aidint valdančiųjų ovacijoms. Į tai opozicija reagavo nepasitenkinimo šūksniais.
„Ačiū už dėmesį. Linkiu produktyvaus darbo“, – parlamentarams išeidamas iš Seimo salės palinkėjo S.Skvernelis.
Pirko apie 3-4 kartus brangiau?
Primename, kad FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. Šioje byloje kaip specialieji liudytojai apklausti Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir premjero patarėjas sveikatos apsaugos klausimais Jonas Kairys.
Asmuo kaip specialusis liudytojas gali būti apklausiamas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad L.Savickas premjero S.Skvernelio nurodymu davė tiesioginį pavedimą skubiai pradėti greitųjų testų pirkimą kovo mėnesį. Greitieji testai pirkti iš bendrovės „Profarma“, jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“.
Oficialios austriškos „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė yra sakiusi, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM kainą.
Tuo metu Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija „Profarmos“ tiektus greituosius testus įsigijo už kelis kartus didesnę kainą – vidutiniškai po 12 eurų už testą. Be to, pirkimas atliktas ypač skubiai – per dvi dienas gavus pasiūlymą, pasirašius sutartį ir tą pačią dieną pervedus visą daugiau nei 6 mln. eurų sumą tiekėjai.
FNTT tyrime įtarimai pateikti šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, Vilniaus miesto tarybos narys, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovas Redas Laukys.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
