Dar nuo praėjusių metų pabaigos prezidentas Gitanas Nausėda su savo komanda ėmė džiaugtis būsimais kovos su korupcija vaisiais, kurių esą turėtų užderėti priėmus naują Korupcijos prevencijos įstatymą.
Naują teisės akto redakciją kartu su STT parengusi Prezidentūra šį dokumentą iš pradžių pristatė nedideliam specialistų ratui, o vėliau pateikė ir viešai vertinti.
Kol kas viešo aptarimo atgarsių apie siūlomą iš esmės naują kovos su korupcija modelį negirdėti arba girdėti mažai. Tuo metu specialistai šį projektą jau maišo su žemėmis, taigi jį gali ištikti Specialiųjų tyrimų tarnybos garsiai pradedamų, bet ir subliūkštančių bylų likimas.
Dokumente siūlomas iš pirmo žvilgsnio gražiai skambančias naujoves ekspertai vertina kaip itin gremėzdiškas, pareikalausiančias milžiniškų išteklių, o būsimus kovos su korupcija rezultatus – sunkiai apčiuopiamus.
Nuogąstaujama, kad į popierių perkeliama kova su korupcija gali tapti pernelyg biurokratiška ir dėl to negyvybinga.
Negana to, baiminamasi, kad su šiuo projektu grįžtama į gūdžius sovietinius laikus, kai kiekviename didesniame darbo kolektyve veikdavo vadinamieji draugiški teismai.
Stebės, kaip kovoja vadovai
Projekto sumanytojai kol kas miglotai aiškina, kaip naujasis kovos su korupcija modelis veiks. Bet esą siekiama, kad didesnė atsakomybė už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą tektų ne STT, o viešojo sektoriaus institucijoms bei jų vadovams.
Projekte numatyta, kad kiekvienoje daugiau kaip 200 darbuotojų turinčioje institucijoje būtų asmuo arba padalinys, atsakingas už korupcijos prevenciją.
Tokie padaliniai turėtų užsiimti korupcinio pobūdžio nusižengimų prevencija bei tyrimu, vertintų korupcijos pasireiškimo tikimybę, atliktų viešųjų ir privačių interesų deklaravimo kontrolę, viešintų pažeidimus.
Pagal naująjį įstatymą, visos viešajam sektoriui priskiriamos įstaigos privalėtų pačios atlikti korupcijos rizikos vertinimą ir parengti kovos planus.
Vėliau įsitrauktų ir STT, kuri spręstų, ar įstaigos ir jų vadovai valdo galimą riziką.
„Institucijos veikla šioje srityje turės tikslus, rezultatai bus viešinami, o atsakingos institucijos bus vertinamos STT“, – pristatydamas siūlomas naujoves pernai gruodį kalbėjo prezidento patarėjas Darius Kuliešius.
Vyriausiuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais kiek vėliau tapęs D.Kuliešius užsiminė, kad nuo pasiektų rezultatų esą priklausytų ir įstaigų finansavimas.
Įsteigtas specialus postas
Beje, buvo paaukštintas ne tik D.Kuliešius, bet ir viena naujo projekto rengėjų Rūta Kaziliūnaitė.
STT Korupcijos prevencijos valdybai pastaruoju metu vadovavusi buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja tapo šios tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus pavaduotoja.
Trečiojo pavaduotojo pareigybė ilgą laiką buvo tuščia. R.Kaziliūnaitės paskyrimas aiškinamas siekiu korupcijos prevencijai skirti išskirtinį dėmesį. Planuojama, kad ji bus atsakinga ir už prezidento stumiamo įstatymo įgyvendinimą.
Prašė apibūdinti gražiai
Tačiau „Lietuvos ryto“ kalbinti politikai ir teisininkai labai abejojo, ar prezidento, jo komandos bei STT gimdomas kūdikis išvys dienos šviesą.
Šio dokumento trūkumai akis bado net dabartinei opozicijai.
Ypač kritiškai siūlomas naujoves vertino Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas liberalas Ričardas Juška. Politiką suglumino, kad jo vadovaujama komisija net nebuvo įtraukta į projekto rengimo procesą.
Anot R.Juškos, tik prieš pat Prezidentūroje vykusį projekto pristatymą paskambinęs šalies vadovo patarėjas D.Kuliešius paprašė pasakyti „ką nors gražaus“ apie šį dokumentą.
„Tai turbūt daug ką pasako“, – juokėsi parlamentaras.
Prezidentūroje vykusiame renginyje apie naują šalies vadovo palaimintą STT kūrinį Seimo komisijos vadovui buvo leista kalbėti penkias minutes.
„Bet per penkias minutes tiesiog negali įvardyti visų projekto trūkumų. Aš užtrukau penkiolika minučių, bet dar būčiau galėjęs kalbėti ir kalbėti“, – prisiminė R.Juška.
Stabdys tikrintojų partiškumas
Liberalas įsitikinęs, kad nuo rašomų įvairių planų gausos ar korupcijos lygio matavimo daugiau skaidrumo tikrai neatsiras, o šios ataskaitos atsidurs stalčiuose.
Anot R.Juškos, prezidento teikiami siūlymai gyvybingi gali būti tik tuo atveju, jei pavyktų depolitizuoti visą valstybės tarnybą.
„Proveržis įmanomas tik tada, jei svarbias pareigas einantys asmenys negalėtų priklausyti partijoms. Kitaip niekas neveiks.
Kad siūlomi steigti už korupcijos prevenciją atsakingi padaliniai nebus veiksmingi, įrodo savivaldybių kontrolierių ir kiti pavyzdžiai. Jeigu kontrolierius yra kurios nors partijos narys ir tikrina pavaldžias įstaigas, joms vadovaujantys partijos kolegos gali būti ramūs.
Arba ką gali savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas, kurio žmona, sesuo ar duktė dirba savivaldybei pavaldžioje įstaigoje, įmonėje?
Juk jeigu jis ką nors pradės rimčiau kapstyti, jį tuoj pasikvies meras ar administracijos direktorius ir paklaus, ar jis ne per daug sau leidžia“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo kelis dešimtmečius savivaldoje darbavęsis buvęs Jurbarko rajono meras R.Juška.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad metų pabaigoje kontrolieriaus darbą turi įvertinti meras, o nuo šio vertinimo priklauso, ar kontrolierius bus paskatinamas finansiškai, ar kils karjeros laiptais.
„Jei meras norės, kad kontrolierius nieko nerastų, jis nieko ir neras. Jo darbas bus įvertintas gerai ir visi bus patenkinti.
Lygiai tas pat bus ir su siūlomais kurti kovos su korupcija padaliniais. Juose dirbantys žmonės irgi norės ir premijų, ir aukštesnių pareigų.
Kol jie nebus visiškai nepriklausomi, kova su korupcija bus tik imituojama“, – svarstė Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
Kodėl tuomet kuriamas naujas brangus, painus, bet greičiausiai neaštrus kovos su korupcija įrankis? R.Juškos manymu, STT paprasčiausiai siekia perkelti atsakomybę nuo savo ant kitų pečių.
Panašu į pakyšį prezidentui
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, buvęs STT Panevėžio skyriaus viršininkas Povilas Urbšys irgi neabejoja, kad ši tarnyba gudrauja.
Anot politiko, prezidento vardu teikiamas STT rengtas projektas yra užslėptas pakyšis jam: „Ko gero, padarius G.Nausėdą projekto iniciatoriumi, tikimasi išvengti kritikos, kurios STT pastaruoju metu tikrai nusipelno.
Dabar, užuot kėlęs klausimą dėl šios tarnybos veiklos efektyvumo, prezidentas mums ir pats bruka STT jam pakištą neva stebuklingą vakciną nuo korupcijos. Bet tai gali būti tik brangi kovos su korupcija imitacija. Norima sukurti dar daugiau institucijų, kurios labai panašios į sovietiniais laikais veikusius draugiškus teismus.“
P.Urbšio teigimu, STT klimpsta į įvairius skandalus, todėl tarnybai dabar itin svarbu kažkuo pridengti savo problemas: „Todėl ir sugalvojamas toks antikorupcijos burbulas, kuris iš esmės nieko nepakeistų, bet galbūt užmaskuotų STT veiklos trūkumus, dėl kurių pastaruoju metu žmonių pasitikėjimas šia tarnyba yra smarkiai susvyravęs.“
Anot parlamentaro, Specialiųjų tyrimų tarnybai tampa vis sunkiau paaiškinti, kodėl vieni tyrimai nutraukiami, o kiti pradedami, todėl ir sumanyta atsakomybę perkelti kitiems.
Pavadino ėjimu apgraibomis
Daugiau trūkumų nei naudos priėmus siūlomą projektą mato ir Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Mykolo Romerio universiteto profesorius nesupranta, kodėl šis dokumentas iš viso dabar atsirado.
„2013 metais priimtoje Nacionalinės kovos su korupcija programoje buvo deklaruotas ambicingas tikslas iki 2025 metų pasiekti, kad korupcijos suvokimo indekso (KSI) reikšmė Lietuvoje pakiltų iki 75.
Tačiau pernai KSI Lietuvoje buvo tik 60. Per visus tuos metus pakilta trimis punktais, o, pavyzdžiui, Estijoje jau dabar šis indeksas siekia būsimus mūsų tikslus.
Bet Estija neturėjo tokių drakoniškų įstatymų, leidusių STT slapta visus sekti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo I.Vėgėlė.
Nepaisant to, pasak teisininko, nėra jokio argumentuoto pagrindimo, kad siūlomas naujas kovos su korupcija modelis pakeistų dabartinę padėtį.
„Tai ėjimas apgraibomis. Mes net nematome, ar einame į tą pusę. Mums tiesiog sakoma, kad taip bus geriau. Bet kodėl, niekas to nežino, nes niekas taip nedarė.
Todėl galima daryti prielaidą, kad po siūlomomis naujovėmis gali slypėti nebūtinai deklaruojama kova su korupcija. Kai nematomi kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiai, o kuriamas kažkoks vietinis prevencijos naujadaras, kyla klausimų, ar nėra kokių kitų tikslų.
Projektuojama gremėzdiška kovos su korupcija sistema, kuria siekiama toliau generuoti iš esmės begalinę aibę dokumentų bei ataskaitų, kurios neturės jokios pridėtinės vertės. Tuo kiekvienoje įstaigoje užsiims specialūs pareigūnai arba net atskiri padaliniai.
Toks begalinis įvairių nereikalingų reikalavimų multiplikavimas pareikalaus daug biudžeto lėšų. Tačiau koks bus lėšų poreikis, neatskleidžiama“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.
Siekia įgyti daugiau galių
Negana to, anot I.Vėgėlės, priėmus tokį įstatymą būtų gerokai išplėstos ir STT funkcijos: „Todėl vienas šio projekto tikslų, kuris nėra garsiai įvardijamas, gali būti noras smarkiai didinti šios tarnybos finansavimą.“
Anot teisininko, didinant šios tarnybos galias bei įtaką būtų siekiama kontroliuoti valstybės aparatą.
„STT gali kilti pagunda iš būsimų už korupcijos prevenciją atsakingų pareigybių sukurti savotišką informatorių tinklą. Jeigu STT užsiimtų tik korupcijos prevencija ir nebūtų ikiteisminio tyrimo institucija, gal viskas ir būtų gerai: žmonės žinotų, kad yra sekami, bet būtų ramūs, jog nesės į kalėjimą, nes įsijungs prevencijos mechanizmai.
Tačiau kas šiuo atveju nuspręs, kada nuspausti tą mygtuką, kai žmogus sustabdomas prieš nusikaltimą ar tik po to?“ – svarstė I.Vėgėlė.
Mykolo Romerio universiteto profesorius taip pat abejojo, ar verta dabar, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams po nepriklausomybės atkūrimo, gręžiotis atgal ir vėl bristi į tą pačią upę.
„Valstybėje tikrai neturėtų būti vienos institucijos, kuri kriminalinės žvalgybos veiksmus galėtų taikyti nekontroliuojama.
O šis siūlomas įstatymas tokias galias tik dar labiau padidina – jis gali padėti sukurti informatorių tinklą, kuris ilgainiui gali pradėti veikti kriminalinėje žvalgyboje“, – nuogąstavo I.Vėgėlė.
