Iškart po šio pasitraukimo jis porai mėnesių buvo dingęs iš viešo gyvenimo. „Žinių radijo“ laidoje pirmadienį A.Zabarauskas papasakojo, ką veikė visą šį laiką, kodėl pasitraukė iš šalies vadovo komandos ir kaip vertina savo darbą.
Laidos vedėjas Gintaras Gimžauskas pirmiausia klausė A.Zabarausko, ką jis veikė, pasitraukęs iš prezidento komandos.
„Savaitė su vaikais, dvi savaitės su šeima, trys – jūroje, trys – su vaikais. Lėtas, kokybiškas laikas, kuriame turėjau laiko išvėdinti galvą, reflektuoti. Nebuvo laiko pagalvoti, kas čia vyksta, nebuvo pakankamai laiko turėjau sau“, – kalbėjo A.Zabarauskas.
Pasitraukimą iš prezidento komandos jis paaiškino kaip žingsnį, pasiekus išsikeltą tikslą.
„Pradinis sumanymas buvo įgyvendintas. Aš 2019 metų gegužės pabaigoje, kai kalbėjome apie tolimesnį darbą, pasisakiau sau, kad pirmieji metai bus sudėtingiausi, kai kandidatas, tapęs valstybės vadovu, turės priimti daugiausiai karščio.
T.y. iš aplinkos susidėlioti komandą, įsivažiuoti į vėžes, sustyguoti sistemą. Tai bus sunku ir aš užsibrėžiau pirmus metus būti greta“, – apie motyvus ir sprendimą sakė A.Zabarauskas.
Paklaustas, kaip dabar iš šalies žiūrėdamas vertina pirmuosius metus ir priimtus spendimus, A.Zabarauskas atsakė:
„Sėkme su pastebimais pralaimėjimo bruožais. Kiekvienas pasakys, kur prezidentas ar prezidento komunikacija padarė klaidų, ką tai kainavo. Bet tai, kur dabar yra Prezidentūra, taip, kaip prezidentas išreiškia save ir vykdo politiką, yra sėkmė.
Po metinio pranešimo komunikacijos grupėje buvo verčiamas naujas lapas, naujas vadovas, manau, kad jie toliau labai gerai vykdys savo funkcijas“.
Pokalbio metu A.Zabarauskas vardijo ir savo klaidas, kurias dabar įžvelgia. „Kaip vieną iš savo klaidų, aš vertinu tai, kad nepavyko tęsti sėkmingo bendradarbiavimo su kandidato sąjungininkais, palaikytojais, po to, kai jis tapo šalies vadovu“, – išskyrė komunikacijos ekspertas.
Laidos vedėjui, pasitikslinus, kas jie, A.Zabarauskas atsakė trumpai.
„Tai yra visuomenės veikėjai, vieni garsesni, kiti – mažiau, savanoriai, kurie labai padėjo kampanijos metu, su jais irgi santykis trūkinėjo, kalbu labiau apie save. Tai to neturėjo būti, nes draugų niekada nebus per daug.
Galbūt per mažai buvo aiškinama apie prezidento veiksmus, kas ilgainiui išvirto į interpretacijas“, – pabrėžė buvęs komunikacijos grupės vadovas.
Kodėl prezidento darbotvarkė buvo tuščia?
Laidos vedėjas priminė ir viešojoje erdvėje ne kartą aptarinėtą klausimą dėl tuščios prezidento darbotvarkės, kuri matoma oficialioje šalies vadovo svetainėje. A.Zabarauskas tikino nesureikšminęs jos, o dar labiau visuomenės veikėjų ir žurnalistų kritikos dėl to.
„Darbotvarkė – tokia maža smulkmena, kad aš nė nenorėdavau per mūsų vidinius susirinkimus tam skirti daug dėmesio.“
Laidos vedėjas priminė, kad žurnalistui Andriui Tapinui tai neatrodė maža smulkmena.
„A.Tapinui gal taip neatrodo, o man atrodo. Jeigu mes pasikeistume vietomis, jis galėtų kitaip organizuoti darbą, bet mes nesikeičiame“, – nukirto buvęs prezidento komunikacijos grupės vadovas.
A.Zabarauskas taip pat paaiškino, kokia logika buvo ją laikyti tuščią.
„Į darbotvarkę yra dedami tokie įvykiai, po kurių yra viešas pareiškimas, arba prezidento, arba patarėjo, arba atstovo žiniasklaidai, arba svečių, su kuriais susitinka prezidentas. Visi išoriniai svečiai, susitikimai yra skelbiami, išskyrus tuos, apie kuriuos skelbti negalima, kurie susiję su valstybės paslaptimi, ir tai yra normalu.
Dabar įsivaizduokite, jeigu dienotvarkėje būtų įrašyta viskas, ką daro prezidentas. Koks pagrindinis prezidento darbas? Priimti sprendimus. Tam, kad priimtume sprendimus, per save reikia perleisti be galo daug informacijos, be galo daug įvairių ir labai į priešingas puses tempiančių nuomonių.
Tai jeigu mes į dienotvarkę rašytume: dirba su dokumentais, susipažįsta su įstatymais, tariasi su patarėjais. Tai ta dienotvarkė kasdien būtų labai vienoda ir tie žmonės, kurie muša šaukštais į tuščius puodus, kad prezidento dienotvarkė tuščia, lygiai taip pat muštų šaukštu į tuščią puodą, jog prezidentas į dienotvarkę deda kažkokius savaime suprantamus darbus.
Į dienotvarkę dėjome tuos dalykus, kurie atrodė reikšmingi visuomenei žinoti“, – kalbėjo A.Zabarauskas.
