Jeigu nori nugalėti, svarbu ne tik įgūdžiai, kirvis, tvirti raumenys, tvirtos plaštakos. Reikia žinoti ir kokio medžio rąstelį skaldymui iš krūvos griebti.

Šeštadienį Vilniuje šalia Lietuvos nacionalinio muziejaus surengtos neįprastos malkų skaldymo varžybos įrodė, kad vilniečiai išmano šį mieste, atrodytų, nereikalingą darbą.

Tad prieš varžybas ne tik rinkosi kuo patogesnį kirvį, mankštino raumenis, bet ir žvalgėsi į rąstelių krūvą. Juk labiausiai malkų skaldytojo nemėgstamas medis yra beržas. Ypač jeigu jis sausas, kreivas, prireiks jėgos, stipraus smūgio. O galbūt ir ne vieno.

Pasisekė pradėjusiems varžybas, todėl jie iš krūvos išrinko parankiausius skaldymui medžių rąstelius. Paskutiniams, žinoma, liko beržo.

Dalyviams teko mažiausiai 20 kartų perskelti rąstelius. Buvo skaičiuojamas laikas, taip pat kiek malkų buvo priskaldyta.

Šios varžybos buvo rengiamos dėl to, kad Lietuvos nacionalinis muziejus šią savaitę atidarė seniausio šiuo metu Lietuvoje žinomo archeologinio artefakto – Lyngby tipo kirvio – parodą.

Malkų skaldymo varžybas – tarsi iššūkis, kuriame visi norintys galėjo įrodyti, ar šiuolaikinis žmogus tebemoka naudotis vienu svarbiausių akmens amžiaus įnagiu – kirviu.

„Anuometiniam vis dar klajojančiam medžiotojui-rankiotojui kirvis buvo nepamainomas įnagis. Jeigu visus 13 tūkstančių metų kirvis buvo išsaugotas, kirvio forma nesikeičia iki pat šių dienų, tačiau ar iš tikrųjų mes visi išsaugojome savo įgūdžius juo naudotis?“ – klausė Lietuvos nacionalinio muziejaus projektų vadovė Gabrielė Gudaitienė.

Varžybos buvo rengiamos kartu su patyrusiais miškininkais, tad dalyvių laukė trumpas instruktažas, kaip taisyklingai skaldyti malkas.