Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad valstietės Agnės Širinskienės kreipimasis į Generalinę prokuratūrą, dėl, jos manymu, žiniasklaidai nutekintos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ikiteisminės tyrimo medžiagos – spaudimas teisėsaugos institucijoms.

„Tai yra faktas. Mes Lietuvoje jau nebesistebime, kai vienas ar kitas valdančiųjų lyderis pradeda dvejoti teisėsaugos institucijų atliekamais tyrimais ir jų sprendimais, taikomais principais ir t.t. Man iš to yra dvi žinios. Viena žinia, kad valdantieji nori daryti įtaką teisėsaugai ir sustabdyti tuos tyrimus, kurie dabar yra vykdomi. Tai yra akivaizdu. Antras dalykas, kuris man dar šiek tiek suteikia demokratijos jausmą, tai kad jie dar nevaldo teisėsaugos institucijų, dėl ko mes dažnai nuogąstaudavome“, – Seime teigė G. Landsbergis.

Rugpjūčio 28 d. A. Širinskienė kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydama įvertinti, ar šių metų rugpjūčio 24 dieną Lietuvos radijo ir televizijos tyrimo skyriaus žurnalistų straipsnyje „Greitieji testai už 6 milijonus: už skandalingo pirkimo šmėžuoja Skvernelio komanda“ paviešinti duomenys nėra FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenys. A. Širinskienė atsakymo iš prokuratūros dar nesulaukė, bet tikina, kad, jei nebus pradėtas tyrimas, ji kreipsis ir į teismą.

„Mano manymu, LRT tyrime buvo galimai panaudota ikiteisminio tyrimo medžiaga. Įvairūs susirašinėjimai, pačiame tekste yra nuorodos, kas ir kokią dieną susitiko ir t. t. Tokių dalykų tikrai negali surinkti be specialiųjų priemonių. Tai arba LRT turi jas kažkur susimontavusi, arba tai buvo (...) ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaip žinoma, ikiteisminio tyrimo medžiaga negali būti skelbiama viešai ir už tai gresia baudžiamoji atsakomybė tiems asmenims, kurie privalo tą informaciją saugoti. Baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju būtų ne žiniasklaidos priemonei, o tiems, kurie nutekino, nors turėjo informaciją saugoti. Tai paprašiau prokuratūros įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra nešiojama po miestą“, – Eltai teigė ji.

ELTA primena, kad FNTT atlieka tyrimą dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo. FNTT duomenimis, pirkimo sutartis sudaryta galimai klastojant dokumentus.

FNTT tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo buvo apklaustas Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas. Jis gavo specialiojo liudytojo statusą. Trečiadienį žiniasklaida taip pat pranešė, kad kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas ir premjero patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys. Specialiojo liudytojo statusas reiškia, kad asmuo gali tapti įtariamuoju.

LRT Tyrimų skyrius anksčiau yra skelbęs, kad sprendimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė L. Savickas.

Tuo metu premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį teigė nematąs jokio pagrindo L. Savickui bei J. Kairiui trauktis iš einamų pareigų.