This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

D. Grybauskaitė valdo net pasitraukusi: buvę jos komandos nariai glostomi ir toliau

Tadas Ignatavičius

Dalia Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė, Saulius Skvernelis
Elvinas Jankevičius.
Rasa Svetikaitė
Dalia Grybauskaitė
Dalia Grybauskaitė.

Ambasadoriumi Čekijoje paskirtą diplomatą Laimoną Talat-Kelpšą Užsienio reikalų ministerijos kanclerio poste pakeis iš Briuselio sugrįžusi Jovita Neliupšienė.

Pastaruoju metu J.Neliupšienė vadovavo Lietuvos nuolatinei atstovybei prie Europos Sąjungos. Į šias pareigas buvusią savo vyriausiąją patarėją užsienio politikos klausimais Dalia Grybauskaitė paskyrė 2015 metais, jos kadencija baigėsi liepą.

Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė portalui lrytas.lt patvirtino, kad naujas pareigas J.Neliupšienė turėtų pradėti eiti jau kitą savaitę.

Antrosios savo kadencijos pabaigoje pernai D.Grybauskaitė pasirūpino daugeliu krikti pradėjusios komandos narių. Tolimesne jų karjera prezidentė ėmė rūpintis likus maždaug pusmečiui iki užveriant rūmų S.Daukanto aikštėje duris.

Tuomet iš patarėjo į ambasadoriaus kėdės persėdo buvęs vyriausiasis prezidentės talkininkas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas bei vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Lina Antanavičienė.

Pastaroji buvo paskirta vadovauti ambasadai Izraelyje, o N.Aleksiejūnas – ambasadoriumi Prancūzijoje.

Nelaukdamas, kol baigsis D.Grybauskaitės kadencija, Prezidentūrą tada paliko ir Protokolo skyriaus vadovas Donatas Kušlys, kuris buvo išsiųstas ambasadoriumi Austrijoje.

Panašiu metu šiltas vietas diplomatinėse misijose arba valstybės valdomose įmonėse susirado ir daugiau prezidentės komandos narių. Dėl to D.Grybauskaitę pliekė net premjeras Saulius Skvernelis.

Vyriausybės vadovas D.Grybauskaitei priekaištavo esą ji taiko dvejopus standartus, – savus glosto, o kitus talžo. Premjeras, be kita ko, tuomet atkreipė dėmesį, kad Užsienio reikalų ministerijoje yra didžiulis diplomatų korpusas, kuris irgi turi teisę daryti karjerą.

Šaltinių žiniomis, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus sprendimas J.Neliupšienę paskirti kanclere nevienareikšmiai buvo sutiktas ir Vyriausybės koridoriuose.

„Pasirodo, D.Grybauskaitės kadrais rūpinasi ne vien teisingumo ministras Elvinas Jankevičius“, – ironizavo kai kurie ministro kolegos.

Neseniai E.Jankevičius išpildė buvusios prezidentės D.Grybauskaitės patarėjos teisės klausimais Rasos Svetikaitės norą išvykti darbuotis į Šveicariją.

Teisingumo ministerijos vyriausiosios patarėjos pareigas pastaruoju metu ėjusi R.Svetikaitė nuo rugsėjo paskirta į teisingumo ir intelektinės nuosavybės atašė pareigas Lietuvos atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje.

Teisingumo ministerija tikina, kad buvusi įtakinga D.Grybauskaitės patarėja laimėjo atranką, tačiau daugiau pretendentų į šį postą neatsirado.

Tuo metu ministerijos kanclerio pareigybė yra politinė. J.Neliupšienė šį postą turės palikti kartu su ministru.

Tiesa, pastaruoju metu valstiečiai jau kalba apie tai, kad reikėtų grąžinti ankstesnę tvarką, kai ministerijų kancleriai buvo valstybės karjeros tarnautojai.

Siūlymą keisti ministerijų kanclerių statusą iš politinio asmeninio pasitikėjimo į į karjeros tarnautojų yra pateikęs valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Valerijus Simulikas.

Tokį valdančiosios daugumos atstovo pasiūlymą konservatorius Jurgis Razma pavadino valdančiųjų pralaimėjimo ženklu.

Anot J.Razmos, tokiu siūlymu norima dabar politiškai parinktus ministerijų kanclerius „įšaldyti“ kitai kadencijai, taip išlaikant neformalią valdžią.

„Formaliai toks projektas motyvuojamas europine praktika, Vyriausybės darbo stabilumo poreikiu, tačiau iš tiesų tokiu būdu, kad ir netekus politinės valdžios, per šiuos įtakingus pareigūnus būtų siekiama išlaikyti neformalią politinę įtaką Vyriausybei, kadangi kanclerių atsakomybėje yra ir ministerijos darbuotojų įdarbinimas, ir finansų skirstymas.

Kartu tokie siūlymai signalizuoja, kad valstiečių-žaliųjų stovykloje jau plinta rinkimų pralaimėjimo nuotaikos – pajutę valdžios ir įtakos skonį, valstiečiai nori keisti savo pačių tvarkas, kad tik išlaikytų galios svertus savo rankose.

Beje, šis V.Simuliko siūlymas neoriginalus – panašų sprendimą nueidama nuo valdžios buvo priėmusi ir socialdemokratų Vyriausybė“, – iniciatyvą keisti kanclerių statusą kritikavo opozicijos atstovas.