Į mokyklas vaikams tektų kulniuoti anksčiau: G. Nausėda siūlo ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą
Agnė Černiauskaitė
ELTA ir lrytas.lt inf.
2020-09-09 12:23Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo mėnesį teiks Seimui Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlys ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, o vaikams iš socialinės rizikos šeimų įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą.
Priešmokyklinis ugdymas pagal šalies vadovo siūlymą prasidėtų nuo penkerių, o pradinis – nuo šešerių metų. Šias idėjas trečiadienį jis pristatė švietimo politikos formuotojams ir švietimo atstovams.
„Prezidentas pabrėžia, kad gerovės valstybės sudedamoji, kertinė dalis yra kokybiškas švietimas. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad daugelis sisteminių problemų švietime yra užkoduotos ankstyvajame lygmenyje.
Pirma, kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos, nėra užtikrinamas lygiavertis startas bei vienoda ugdymo kokybė. Antra, Lietuvoje vaikai santykinai vėlai įtraukiami į kokybišką ankstyvą ugdymą“, – sakė prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė.
Ką siūlo?
Prezidento G.Nausėdos patarėjos teigimu, įstatymo pataisomis siekiama užtikrinti lygias starto galimybes vaikams.
„Įstatymo pataisas sudaro du elementai: užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams, gyvenantiems socialiai nepalankioje aplinkoje ir patiriantiems atskirtį.
Taip pat siūloma palaipsniui per kelerius metus parengti sistemą, kuri sudarytų lanksčias sąlygas kokybiškai ugdyti visus vaikus nuo ankstesnio amžiaus“, – vardijo J.Karpavičienė.
Prezidentūros teigimu, apie trečdalis iš 4,5 tūkst. socialinės rizikos šeimose gyvenančių vaikų niekada nelankė darželio, o iniciatyvai užtikrinti reikėtų maždaug 9 mln. eurų.
„Net trečdalis vaikų, gyvenančių nepalankioje socialinėje aplinkoje, nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Reikia, kad jie pradėtų priešmokyklinį ugdymą kiek galima lygiavertiškesnėmis sąlygomis“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja.
„Tai turi būti ne tik savivaldybių rūpestis, bet ir valstybės pareiga“, – pridūrė ji.
Į mokyklas eitų anksčiau?
Priešmokyklinis ugdymas, pasak prezidento patarėjos, turėtų prasidėti nuo 5 metų, o pradinis nuo 6 metų. Tiesa, su galimybe priešmokykliniame ugdyme praleisti dvejus metus ir į mokyklą eiti nuo 7 metų.
Anot J.Karpavičienės, Švietimo įstatymo pataisų paketas bus paskelbtas viešai konsultacijai. Pakoreguotas jis bus teikiamas Seimui rudens sesijai.
Prezidentūra siūlo jau nuo 2021 m. užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinio ugdymo ankstinimas vaikams nuo 5 metų.
Nuo 2024 m. siūlomas pradinis ugdymas nuo 6 metų.
Siūlymai atsietų mažiausiai 90 mln. eurų
Šalies vadovo G.Nausėdos iniciatyvoms ankstinti priešmokyklinį ir pradinį mokymą bei užtikrinti privalomą ikimokyklinį mokymą socialiniai jautrioms šeimos iš biudžeto numatoma skirti apie 90 mln. eurų.
„90 mln., jeigu toks modelis įgyvendinamas per 6 metus. Ikimokyklinio ugdymo užtikrinimui socialinės rizikos vaikams yra iki 10 mln. per mokslo metus, pasirengimas priešmokykliniam yra 11 mln. su trupučiu, pasirengimas pradiniam yra 7, 5 mln“, – teigė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
„Plius reikia dar apie 7 mln. pedagogų kvalifikacijai, rengimui, pertobulinimui, kitaip tariant, parengimui, kad jų būtų. Skirstant šias sumas per 6 metus gauname apie 90 mln. per šešerius metus“, – pridūrė jis.