VRK atstovai tvirtino, kad kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak teismo, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.
„Šiandienos įvykiai dar kartą patvirtina – Lietuva tikrai nėra teisinė ir demokratinė valstybė. Neturiu kitos išeities, tik šiek tiek paaiškinti šiandienos VRK sprendimą“, – savo kalbą pradėjo N.Venckienė.
Ji aiškino, kad „2004 m. Seimas pakeičia rinkimų įstatymą ir neleidžia asmeniui po apkaltos visiškai dalyvauti rinkimuose. Strasbūro teismas 2011 m. byloje prieš Lietuvą priima sprendimą, kad toks draudimas prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai“.
„Atsižvelgdamas į Strasbūro teismo sprendimą, 2012 m. Seimas pakeičia Seimo rinkimų įstatymą ir numato, kad po apkaltos žmogus gali kandidatuoti po 4 m. Tada 2012 m. rugsėjo 5 d. Konstitucinis teismas, prieštaraudamas Europos žmogaus teisių teismo sprendimui, priima nutarimą ir pasako, kad asmuo po apkaltos negali kandidatuoti į Seimą“, – kalbėjo N.Venckienė.
„Dar kartą noriu pasakyti, kad tiek šiandieninis VRK sprendimas, tiek Konstitucinio teismo neteisėtas aiškinimas yra prielaidos keisti ir reformuoti teisinę sistemą. Tai, ką „Drąsos kelias“ kalbėjo 2012 m., tai tos problemos visiškai neišnyko“, – pridūrė ji.
Lygino su Rusija
Anot N.Venckienės, lyginant teisines sistemas, „mes visiškai nesame skirtingi nuo Rusijos Federacijos“.
Ką darys toliau? „Tai, kad jie manęs neregistruoja, man nedraudžia dalyvauti rinkiminėje kampanijoje ir padėti „Drąsos keliui“ kandidatuoti į Seimą. Žinoma, kad aš kandidatuosiu. O tolimesni mano veiksmai, tai aš turiu tik vieną galimybę – apskųsti VRK sprendimą.
Formaliai pirmuoju numeriu sąraše bus Jonas Varkala, bet niekas nedraudžia nei debatuose dalyvauti, nei važinėti po Lietuvą man. Tai tuo pirmu numeriu aš vis tiek išliksiu“, – tikino ji.
Primename, kad 2014 metais Seimas panaikino „Drąsos kelio“ atstovės, buvusios teisėjos N.Venckienės mandatą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad N.Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją daugiau kaip pusę metų nelankiusi parlamento posėdžių.
N.Venckienė pabėgo į JAV dėl prokurorų kaltinimų nevykdžius teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai ir piktnaudžiavus vaiko atstovo teisėmis. Ji pernai grąžinta į Lietuvą, šiuo metu bylą dėl keturių nusikalstamų veikų nagrinėja Panevėžio apygardos teismas.
Pasisako už teisėtvarkos reformas
Partijos lyderė taip pat tvirtino, kad „Drąsos kelio“ pagrindinis tikslas Seime – teisėtvarkos bei politinės reformos.
„Tai yra teisėjų skyrimo, teisėjų karjeros klausimai, prokurorų skyrimo klausimai, pirmosios instancijos teismo teisėjų rinkimas, prisiekusiųjų teismas. Lygiai taip pat lygiagrečiai politinės sistemos klausimai – Seimo narių kadencijų nustatymas.
Mes manome, kad Seimo nariai, kurie Seime išbūna po 20-25 m. ir nuvedė Lietuvą iki tokio lygio, seniai neturi būti Seime. Jeigu yra kadencijos prezidentui, tai lygiai taip pat dvi kadencijos turėtų būti ir Seimo nariams“, – vardijo N.Venckienė.
Partijos pirmininkė taip pat tvirtino sieksianti, kad Seimo narių skaičius numažėtų iki 101, nes emigruojančiai Lietuvai dabartinis parlamentarų skaičius esą yra per didelis.
Partijos atstovas hab. dr. Eduardas Vaitkus rėžė, kad visi Seimo nariai ar ministrai, kurie bent kartą pamelavo, turėtų būti atstatydinti.
Užkliuvo LRT
„Drąsos kelio“ narė, verslininkė Laimutė Visockienė pabrėžė, kad partija pasisako už šeimų gerovę. „Mūsų partija ir susikūrė kovoje prieš visas kitas orientacijas. Mes esame už tai, kad mokykloje nebūtų kalbama apie daugialytę asmenybę“, – rėžė ji.
L.Visockienė pridūrė, kad partija pasisako ir už tai, jog būtų panaikintas valstybės finansavimas LRT ir „visos televizijos turėtų būti vienodomis sąlygomis“.
„Arba LRT turėtų būti panaikinta, arba ji turėtų būti reformuota. Nėra už ką mokėti iš valstybės biudžeto LRT 46 mln. eurų per metus“, – kalbėjo N.Venckienė.
Seimo rinkimų pirmasis turas vyks spalio 11 dieną.
