This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

VRK užtrenkė N. Venckienei duris į Seimą: neregistravo jos kandidate

BNS ir lrytas.lt inf.

VRK nusprendė neregistruoti N. Venckienės kandidate į Seimą.
VRK nusprendė neregistruoti N. Venckienės kandidate į Seimą.
VRK nusprendė neregistruoti N. Venckienės kandidate į Seimą.
VRK nusprendė neregistruoti N. Venckienės kandidate į Seimą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį nusprendė neregistruoti per apkaltą pašalintos buvusios parlamentarės Neringos Venckienės „Drąsos kelio“ kandidate į Seimą vienmandatėje ir dagiamandatėje apygardose.

Šiam sprendimui pritarė dešimt VRK narių.

Prieš nagrinėjant klausimą N. Venckienė pareiškė norinti nušalinti VRK pirmininkę Laurą Matjošaitytę, nes teigė, kad ši iš anksto yra išsakiusi poziciją, jog ji negali dalyvauti rinkimuose. N. Venckienė taip pat norėjo nušalinti Liberalų sąjūdžio, konservatorių ir socialdemokratų partijų VRK atstovus, nes šios partijos parlamente inicijavo jai apkaltą. VRK nariai vienbalsiai nusprendė, kad L. Matjošaitytei ir kitiems VRK nariams nusišalinti nereikia.

N. Venckienė teigė, kad jos atvejui turėtų galioti nušalintojo prezidento Rolando Pakso byloje pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimai, jog Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama jam būti renkamam į parlamentą. Strasbūro teismas 2011 metais nusprendė, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose yra neproporcingas.

Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak teismo, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.

Bet N. Venckienė tvirtino, kad Lietuvos įstatymuose nėra jokio draudimo kandidatuoti po apkaltos, todėl įstatymuose nieko keisti nereikia, nes Konstitucinis Teismas neturėtų aiškinti sprendimų priešingai nei anksčiau nusprendė EŽTT.

„Aš turiu visišką teisę būti registruota kandidate į Seimo narius“, – tvirtino N. Venckienė.

„Ar Konstitucinis Teismas gali išaiškinti priešingai Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimui?“ – klausė ji VRK narių.

Vis dėlto L. Matjošaitytė teigė, kad VRK Strasbūro teismo sprendimo tiesiogiai taikyti negali, todėl remiasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, o pagal šį galioja visiškas draudimas kandidatuoti po įvykusios apkaltos.

VRK nariai pabrėžė, kad EŽTT išaiškinimai tik sudaro pareigą įstatymų leidėjams patikslinti reguliavimą, galimai neatitinkančio Žmogaus teisių konvencijos.

„Kadangi iki šiol to nebuvo padaryta, VRK neturi kitos išeities kaip taikyti Seimo rinkimų įstatymo galiojančią dalį, kuri numato, kad neterminuotai asmuo, kuris apkaltos tvarka buvo pašalintas iš užimamų pareigų arba panaikintas Seimo nario mandatas, negali būti renkamas Seimo nariu, tai situacija yra gana paprasta“, – kalbėjo VRK narys Tauras Rutkūnas.

2014 metais Seimas panaikino „Drąsos kelio“ atstovės, buvusios teisėjos N. Venckienės mandatą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad N. Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją daugiau kaip pusę metų nelankiusi parlamento posėdžių.

N. Venckienė pabėgo į JAV dėl prokurorų kaltinimų nevykdžius teismo sprendimo perduoti dukterėčią motinai ir piktnaudžiavus vaiko atstovo teisėmis.

Ji pernai grąžinta į Lietuvą, šiuo metu bylą dėl keturių nusikalstamų veikų nagrinėja Panevėžio apygardos teismas.