Tačiau prokuratūros ir teismo pastangomis šie projektai pakibo ant plauko.
Generalinės prokuratūros spaudžiamas Apeliacinis teismas siekia ESCO projektuose dalyvaujančias privačias įmones apkaltinti nepagrįstu praturtėjimu ir atimti ne tik jų gautą pelną, bet ir pajamas.
Tai paaiškėjo Apeliaciniame teisme nagrinėjant bylą dėl įmonių grupės „City service“ atliekamos Vilniaus švietimo įstaigų šilumos ūkio priežiūros. Šioje byloje Vilniaus savivaldybė ir generalinė prokuratūra reikalauja, kad bendrovė sumokėtų 20 milijonų eurų.
Teismui patenkinus šį ieškinį, daugybė pagal ESCO modelį sutartis pasirašiusių valstybinių įmonių galės reikalauti milijoninių sumų iš privačių bendrovių.
Po pasisakymų – veiksmai
Politinį atspalvį ši byla įgavo dar D.Grybauskaitės valdymo laikais, kai pasigirdo kalbos, jog iš prezidentūros teisėjams ir prokurorams galėjo būti duoti nurodymai sužlugdyti „Icor“ koncerną.
Susidorojimui buvo pasirinktos pagal minėtą ESCO modelį 2002 metų birželį ir 2010 metų lapkritį bendrovės „City service“ su Vilniaus savivaldybe pasirašytos sutartys.
Remiantis jomis, įmonė „City service“ privalėjo pagal aptartą modelį prižiūrėti sostinės mokyklų ir darželių šilumos ūkį. Sutartyje verslininkai taip pat įsipareigojo ženkliai sutaupyti energijos išteklių kiekį.
Visą sutarties laikotarpį ir daugiau kaip ketverius metus jam pasibaigus Vilniaus savivaldybė bendrovei „City service“ jokių pretenzijų nereiškė. Priešingai – buvo akcentuojama, jog dėl inovatyvių įmonės sprendimų pavyko daug sutaupyti apie 20 milijonų eurų.
Situacija iš esmės pasikeitė, kai apie koncerną „Icor“, kuris valdė bendrovę „City service“, vis dažniau ėmė pasisakyti prezidentė D.Grybauskaitė.
2014 metais, skaitydama Seime metinį pranešimą, ji driokstelėjo, pareiškusi, kad koncernas „Icor“ yra plėšikaujantis grobuonis ir apiplėšinėja žmones ne mažiau negu „Gazprom“.
Po šio pareiškimo sujudo visos specialios tarnybos. Pradėti įvairūs patikrinimai ir ikiteisminiai tyrimai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas dėl Vilniaus savivaldybės sutarties su „City service“.
Byloms subliuškus – ieškinys
Tačiau visi šie tyrimai subliuško, o Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad sutartis yra teisėta.
2017 metais generalinė prokuratūra, neradusi net menkiausių pažeidimų, galutinai nutraukė ir ikiteisminį tyrimą.
Tačiau prokurorai rankų nenuleido ir nutarė bendrovei įkasti civiline tvarka. 2017 metais, kai jau buvo suėję visi senaties terminai tariamai žalai išieškoti, generalinė prokuratūra, gindama viešą interesą, kartu su Vilniaus savivaldybe pateikė bendrovei 20 milijonų eurų ieškinį.
Turėjo nevykdyti sutarties
Vienas pagrindinių šio net pirmo kurso teisės studentus prajuokinusio ieškinio argumentų buvo teiginys,jog bendrovė „City service“ privalėjo nesilaikyti sutarties sąlygų ir prašyti, kad savivaldybė apmokėtų tik dalį patirtų išlaidų.
„Įsivaizduokit – statybininkas jums pastato namą – jūs patenkintas, sumokate sutartą sumą, o po kelių metų pateikiate ieškinį, nes statybininkas iš jūsų gavo daugiau pinigų negu mokėjo už medžiagas“,- taip vaizdžiai prokuratūros ir savivaldybės ieškinį bendrovei „City service“ palygino jos interesus atstovaujantis advokatas Jovitas Elzbergas.
Tai, kad prokurorų reikalavimai nepagrįsti, iš pradžių leido suprasti ir bylą pradėjusi nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė. Ji atsisakė patenkinti prokuratūros reikalavimą areštuoti „City service“ turtą, pabrėždama, kad prokurorai nepateikė nei rimtų įrodymų, nei motyvų.
Ekspertizė vietoj sprendimo
2017 metų lapkričio mėnesį byla jau buvo išnagrinėta iš esmės ir teisėja proceso dalyviams paskelbė, kad sprendimas bus priimtas gruodžio 13 dieną.
Tačiau tą dieną įvyko neįtikėtinas dalykas – teisėja vietoj to, kad paskelbtų sprendimą, pareiškė, jog bylos nagrinėjimas atnaujinamas – skiriama ekonominė ekspertizė.
„Aiškiai matėsi, kad ši situacija A.Radzevičienei nemaloni ir, kad nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą motyvuojant ekspertize, kuri visai nebuvo būtina, priimta ne savo valia“, – sakė J.Elzbergas.
Pasielgė saliamoniškai
Manoma, kad jau tuo metu teisėja galėjo gauti iš prezidentūros atsiųstą nurodymą priimti savivaldybei ir prokuratūrai palankią nutartį.
„Teisėja pasielgė saliamoniškai – ji negalėjo prieštarauti nurodymams iš S.Daukanto aikštės, nes jos karjera būtų sužlugdyta, tačiau ji taip pat nenorėjo savo reputacijos teršti abejotinu sprendimu“, – sakė vienas bylos peripetijas žinantis teisininkas.
Tolesni įvykiai šią versiją patvirtino – ekspertizės aktas, kuris, beje, buvo palankus bendrovei „City service“, teismui perduotas 2018 metų rugsėjo pabaigoje, o jau po kelių savaičių prezidentės dekretu A.Radzevičienė paskirta Apeliacinio teismo teisėja.
Paskyrė savo proteguojamąją
Iš Vilniaus apygardos teismo išėjus teisėjai A.Radzevičienei, bylą nagrinėti buvo pavesta vos kojas apygardos teisme apšilusiai teisėjai Renatai Volodko, buvusiai Loretos Braždienės kolegei Vilniaus apylinkės teisme.
Tam, kad R.Volodko pakiltų karjeros laiptais ir iš apylinkės teismo pereitų į apygardos, asmeniškai rūpinosi pati L.Braždienė, tapusi Vilniaus apygardos teismo pirmininke. Būtent ji kartu su prezidentės patarėja Rasa Svetikaite įtikinėjo Teisėjų tarybos narius, kad R.Volodko verta paaukštinimo.
Po jų pagiriamosios kalbos teisėjų tarybos nariai vienbalsiai pritarė prezidentei paskirti R.Volodko Vilniaus apygardos teismo teisėja.
Nuo skyrybų – prie milijonų
Vos tik R.Volodko tapo Vilniaus apygardos teismo teisėja, būtent jai buvo patikėta nagrinėti „City service“ bylą.
Nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad iki šiol ši teisėja daugiausia teisėjavo skyrybų bylose ir beveik neturėjo patirties nagrinėti panašaus pobūdžio, apimties ir sudėtingumo bylas.
Be to, ji ilgą laiką visai nebuvo nagrinėjusi jokių bylų, nes nuo 2016-ųjų iki 2018 metų pabaigos buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų.
Nusprendė tartis taikiai
Kol vadovaujant R.Volodko vyko posėdžiai, bylos dalyviai tarpusavyje nusprendė, kad ginčą galima išspręsti ir taikiai.
Kalbos apie tai vyko ilgai, tačiau buvo laukiama kas laimės rinkimus į Vilniaus savivaldybės tarybą ir mero postą.
Iškart po to, kai po rinkimų praktiškai buvo suformuota naujoji valdžia, Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio kabinete susirinko visos suinteresuotos pusės. Be administracijos vadovo, dalyvavo savivaldybės teisės departamento direktorius, advokatas J.Elzbergas bei viešą interesą ginantis generalinės prokuratūros prokuroras Ernestas Vainas.
Vyrai nusprendė, kad būtina pradėti mediacijos procesą – kreiptis į kokį nors išmintingą teisėją, kad šis padėtų taikiai išnarplioti ginčą.
Tokiais atvejais byla stabdoma ir teismas laukia kaip pasibaigs derybos.
Prokuroras pakeitė nuomonę
Visi dalyviai vieningai sutarė, kad per kitą teismo posėdį teiks teismui prašymą dėl mediacijos pradžios. Tam pritarė ir prokuroras E.Vainas, kuris pareiškė, jog ir jo vadovybė neturėtų prieštarauti.
Tačiau prieš pat teismo posėdį, kuriame turėjo būti pateiktas šalių prašymas pradėti mediacijos procesą, prokuroras E.Vainas netikėtai pranešė, jog prokuratūra nesutinka ne tik pasirašyti taikos sutarties, bet ir pradėti derybas.
Plačiau prokuroras savo staigios metamorfozės nepaaiškino, tik užsiminė, kad mediacijai kategoriškai prieštaravo prokuratūros vadovai.
Teismo nušalinti nepavyko
Po tokio prokuroro pareiškimo advokatui J.Elzbergui tapo akivaizdų, jog prokuratūra jau iš anksto žino, jog teisėja R.Volodko priims nepalankų bendrovei „City service“ sprendimą.
Matydamas keistai besiklostančius faktus ir abejotinas aplinkybes, advokatas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu nuo bylos nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir paskirti bylą nagrinėti bet kuriame kitame apygardos teisme.
Savo prašyme advokatas teigė, jog bendrovė „City service“ yra gavusi informacijos, jog bylą nagrinėjusiai teisėjai teismo pirmininkė L.Braždienė yra nurodžiusi, kad turi būti priimtas ieškovams palankus sprendimas.
Tačiau Apeliacinio teismo skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė atsisakė nušalinti Vilniaus apygardos teismą, o nušalinimą išdrįsęs pareikšti advokatas J.Elzbergas netrukus pats susilaukė atsakomojo smūgio.
Prokurorai apskundė J.Elzbergo veiksmus teikiant nušalinimą Advokatų tarybai ir pareikalavo, kad jam būtų iškelta drausmės byla.
Maža to, advokatas buvo iškviestas į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir ten kelias valandas apklausinėjamas.
Kas parašė nutartį?
Tuo tarpu teisėja R.Volodko, kaip ir buvo galima tikėtis, priėmė generalinei prokuratūrai ir Vilniaus savivaldybei palankų sprendimą – įpareigojo bendrovę sumokėti 10 milijonų eurų.
„Kai teisėja skelbė sprendimą ir mano paprašyta ėmė vardyti jo argumentus, supratau, kad ji pati nesusigaudo, ką kalbą. Net susidarė įspūdis, kad kažkas kitas už ją galėjo parašyti nutartį“,- sakė J.Elzbergas.
Draugauja su konkurentu
Abejonės, kad byla gali būti šališkai išnagrinėta ir Apeliaciniame teisme kilo, kai paaiškėjo, jog kolegijos pranešėju ir pirmininku paskirtas teisėjas Vytautas Zelianka.
Dar 2012 m. šį teisėją tuometė prezidentė D.Grybauskaitė paskyrė Vilniaus apygardos teismo pirmininku, o 2013 m. ir 2014 m. du kartus bandė prastumti iškart į Aukščiausiojo teismo teisėjus. Tačiau abu sykius Seimas prezidentės teikimą atmetė.
Po praėjusiais metais vykusių aršių diskusijų Seime V.Zelianka nelengvai buvo paskirtas ir Apeliacinio teismo teisėju. Teisėjo kandidatūrai ypač priešinosi Seimo narys Vytautas Bakas, pareiškęs, kad V.Zelianka ikiteisminio tyrimo, susijusio su „MG Baltic“ politinės korupcijos byla, metu susitikinėjo su koncerno valdybos nariu Romanu Raulynaičiu.
Būtent ši aplinkybė „City service“ atstovams sukėlė abejonių, kad V.Zelianka gali būti šališkas. Mat koncernas „MG Baltic“ yra didžiausias ir aršiausias „Icor“ įmonių konkurentas.
Įžvelgia nepagrįstą praturtėjimą
Abejonės, kad su „MG Baltic“ valdybos nariu artimai bendraujantis teisėjas gali bandyti pakenkti savo bičiulio konkurentams dar sustiprėjo, kai kolegija be jokių motyvų atmetė visus „City service“ prašymus.
Buvo atmestas net prašymas ginčą perduoti teisminei mediacijai, nors toks būdas ypač skatinamas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje.
Sprendimas šioje byloje jau turėjo būti skelbiamas birželio 28 dieną. Tačiau netikėtai kolegija pareiškė atnaujinanti byla, tačiau šįkart ji bus nagrinėjama visai kitu pagrindu – ne dėl padarytos žalos Vilniaus savivaldybei atlyginimo, o dėl galimo „City service“ nepagrįsto praturtėjimo.
„Galbūt kolegija suprato, kad priteisti esą padarytą žalą, kaip nusprendė Vilniaus apygardos teismas, būtų akivaizdus teisės pažeidimas. Mat žala priteisiama tik tuomet, kai šalis pažeidžia įstatymus. Kadangi „City service“ nieko nepažeidė – buvo sugalvotas būdas, kaip kitais metodais iš bendrovės atimti pinigus“, – sakė su šia byla susipažinę teisinkai.
Kiti projektai sėkmingai vykdomi
Bendrovė „City service“ buvo pirmoji šalyje, kuri pradėjo dirbti pagal ESCO modelį. Po to šalyje buvo pradėta ir iki šiol sėkmingai vykdoma daugybė analogiškų projektų.
Energijos taupymo paslaugas ESCO modeliu įsigijo Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atskiri „Sodros“ skyriai ir daug kitų valstybinių bei savivaldybės institucijų.
Apeliaciniam teismui patenkinus ieškinį, visos jos su prokuratūros pagalba galės kreiptis į teismą ir reikalauti, kad būtų kompensuotos visos išlaidos, kurios viršija darbuose panaudotų medžiagų kainas.
