Valstiečiams ima atsirūgti dar prieš praėjusius Seimo rinkimus lengva ranka žarstyti pažadai ūkininkams – jų spaudžiama Vyriausybė klimpsta į rimtą skandalą.

Aplinkos ministerijai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas po Seimo rinkimų nukėlė milžinišką ūkininkų įniršį kėlusius patikrinimus, po kurių nelegalių vandens gręžinių savininkams buvo skiriamos tūkstantinės baudos.

Jomis apdalinti ūkininkai nusprendė su Seimo valstiečiais ilgiau nesiterlioti ir šiomis dienomis mėgino jautį griebti už ragų – Vyriausybei buvo siūloma priimti Žemės ūkio ministerijos rengtą protokolinį nutarimą, kuriuo dėl nelegalių gręžinių ūkininkus persekioję aplinkosaugininkai būtų įpareigoti sustabdyti patikrinimus.

Nors pastarieji jau ir taip pastatyti į kampą, bet, anot teisininkų, priėmus siūlytą dokumentą esą būtų pasiektas užribis.

Regis, tai suprato ir premjeras, trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime ministrą K.Mažeiką paraginęs kitais būdais tramdyti pavaldinius.

„Kitaip su ministru bus kalbama, kaip jis valdo pavaldžias įstaigas“, – be užuolankų pagrasino S.Skvernelis.

Pažeidėjų kantrybė senka

Seimas jau ne kartą bandė gesinti baudomis apdalintų ūkininkų įniršį, sugalvodamas jiems įvairių išimčių, bet kol kas ne itin sėkmingai – prezidento atstovų kritikuota valdančiųjų sumanyta amnestija pažeidėjams kol kas stringa.

Nors šiuo metu Aplinkos apsaugos departamentas yra sustabdęs patikrinimus, tačiau nelegalius vandens gręžinius turintys ūkininkai nerimsta: valstiečių kadencija ritasi į pabaigą, o dar prieš rinkimus duotas pažadas pakeisti įstatymą – neįvykdytas.

Valstiečių rinkėjams kliūvantis įstatymas buvo priimtas dar 2015 metais.

Nors ūkininkai turėjo nemažai laiko įteisinti naudojamus gręžinius, daugelis jų, patikėję valstiečių pažadais pakeisti įstatymą, neskubėjo to daryti, kol nesulaukė aplinkosaugininkų vizitų ir didžiulių baudų.

Teigiama, kad šiuo metu šalyje veikia maždaug 30 tūkst. registruotų vandens gręžinių ir tiek pat nelegalių. Įstatymai numato, kad leidimų išgauti žemės išteklius nereikia tiems namų ūkiams, kurie iš gręžinių savo reikmėms per parą sunaudoja mažiau nei 10 kubinių metrų vandens.

Tačiau leidimai yra būtini, jei gėlas požeminis vanduo yra naudojamas žemės ūkio veiklai. Tiesa, ūkininkams per parą leidžiama nemokamai sunaudoti iki 100 kubinių metrų vandens.

Pernai dėl be leidimo iš požemių vandenį siurbusiems ūkininkams buvo skirta baudų mažiausiai už 1,5 mln. eurų. Antai vien Panevėžio rajone ūkininkaujančiam Raimondui Vitkauskui už be leidimo naudojamą gręžinį buvo paskirta 156 tūkst. eurų bauda.

Netikrinti – jau neužtenka

Nelegalius vandens gręžinius naudojantys ūkininkai kiek lengviau atsikvėpė tik praėjusį pavasarį. Tuomet dėl įvesto karantino aplinkosaugininkai ūkių netikrino.

Įstatymų nesilaikantys nelegalių vandens gręžinių savininkai gali būti ramūs ir šiuo metu.

„Nuo liepos pabaigos nauji tikrinimai tikrai nevykdomi“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto narius šią savaitę patikino aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.

Praėjusį trečiadienį šis komitetas ir vėl ėmėsi spręsti įstatymą pažeidinėjančių ūkininkų problemas, tačiau prie nuotoliniu būdu surengto posėdžio neprisijungė nei aplinkos ministras K.Mažeika, nei Žemės ūkio ministerijos vadovas Andrius Palionis.

Komiteto nariai dėl tokio ministrų atsainaus požiūrio neslėpė pasipiktinimo, kaltino juos vengiant atsakomybės bei pažėrė naujų įpareigojimų Vyriausybei.

Komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę, kad ši pasiūlytų naujus, ūkininkams palankius, nemokamai išgaunamo požeminio vandens kiekius bei įkainius, diferencijuotų baudas už tyčinius bei netyčinius pažeidimus, taip pat – nustatytų kompensavimo mechanizmą tiems vartotojams, kurie jau susimokėjo baudas už nelegaliai išgautą požeminį vandenį. 

Tiesa, žemės ūkio bendrovių atstovai tokiais politikų užmojais nebuvo visiškai patenkinti.

„Jei ministrams paliksi laisvę, vėl bus priimti jiems patogūs sprendimai“, – komiteto narius mokė Daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.

Ji stebėjosi, kad į reikalavimų sąrašą neįtrauktas punktas nutraukti jau pradėtus administracinės teisės pažeidimų protokolus. „Nes po savaitės ar kitos jau reikės susimokėti baudas“, – nuogąstavo asociacijos vadovė.

Tokius reikalavimus išgirdusiai aplinkos viceministrei J.Grigaravičienei teko aiškinti, kad ministras neturi galių stabdyti jau užfiksuoto pažeidimo procedūrų.

„Telefoninė teisė ar ministro nurodymas stabdyti protokolą čia negalioja. Tai nebūtų teisėta“, – dėstė viceministrė.

Siūlė skirtingus sprendimus

Panašios diskusijos tą pačią dieną virė ir Vyriausybės rūmuose.

Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime ministras A.Palionis siūlė priimti protokolinį nutarimą, kuriuo Aplinkos ministerijai „būtų pavesta stabdyti ir nevykdyti patikrų dėl gėlo požeminio vandens išgavimo 2016-2020 metais“. Kitaip tariant, siūlyta nevykdyti įstatymo.

Tuo metu aplinkos ministras K.Mažeika tvirtino, kad jau kurį laiką Aplinkos apsaugos departamentas ir taip neatlieka patikrinimų, jie atidėti iki metų pabaigos.

„Bet jei yra skundų, jis negali nereaguoti“, – Vyriausybės pasitarime gynėsi ministras, o jau nubaustiems ūkininkams siūlė kreiptis į teismus.

K.Mažeika tikino, kad ministerijai pavaldus departamentas teismuose neprieštaraus su įstatymo pažeidėjais sudaryti taikos sutarčių: „Toks būtų teisinis sprendimo kelias“.

Jis Vyriausybei pateikė ir naują gėlo vandens naudojimo tvarką reglamentuojančių įstatymų pataisų paketą, kuris Seime galėtų būti svarstomas rugsėjį.

Jame numatyta leisti įteisinti dabar veikiančius nelegalius gręžinius. Kol vyktų įteisinimo procesas, nelegalių vandens gręžinių savininkams esą nebūtų skiriamos baudos, o jų dydį siūloma mažinti net penkis kartus.

Be to, ministras įstatymu siūlo numatyti trejų metų terminą, per kurį savivaldybės iš dabartinių savininkų galėtų perimti bendruomenių poreikiams dabar naudojamų vandens gręžinių teises ir pareigas.

Premjeras išdėstė poziciją

Būtent K.Mažeikos, o ne A.Palionio siūlomas sprendimo kelias labiau patiko ir premjerui S.Skverneliui.

„Supraskite, Vyriausybė negali pavesti ministerijai ar jai pavaldžiai įstaigai nevykdyti jai priskirtų funkcijų.

Tai būtų neteisėtas sprendimas, viršijantis Vyriausybės įgaliojimus“, – žemės ūkio ministro A.Palionio teiktą siūlymą palaikiusiems žemdirbių atstovams teisinosi S.Skvernelis.

Pastarieji aiškino esą toks Vyriausybės protokolinis sprendimas padėtų jiems išvengti sankcijų.

„Kitaip mums ir gali būti skiriamos baudos, nes siūlomi įstatymų pakeitimai šią Seimo kadenciją gali būti ir nepriimti“, – nuogąstavo Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Vis dėlto S.Skvernelis pritarė, kad būtų ieškoma teisinių būtų, kaip nelegalių vandens gręžinių savininkai galėtų išvengti baudų.

„Ministras pasakė, kad departamentas nedarys patikrų. Reikia tikėtis, kad taip ir bus. Bet tai yra jų sprendimas ir kompetencija. Vyriausybė tokių sprendimų priimti tikrai negali“, – pats veltis į dviprasmišką situaciją vengė premjeras.

Tačiau, žiūrėdamas į aplinkos ministrą, Vyriausybės vadovas išrėžė, kad Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai esą turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir sveiku protu.

„Jie turėtų žiūrėti ne tik į sausą įstatymo raidę, bet ir į realybę. (…) Jei situacija nesikeis ir taip vadinami vandens tiekėjai bus toliau persekiojami teisinėmis priemonėmis, tada, ministre, reikės kalbėti, kaip jūs valdote pavaldžias įstaigas“, – sakė premjeras.

Planus koreguoja rinkimai?

Tačiau kodėl Vyriausybė negali pareigūnams drausti tikrinti, o ministras, ar jam pavaldus departamentas – gali?

Be to, ar tokie nurodymai yra teisėti: kokiu pagrindu Aplinkos apsaugos departamentas jau sustabdė tikrinimus, kurių imtis aplinkosaugininkus įpareigoja įstatymas?

Ministras K.Mažeika tikino, kad toks sprendimas teisėtas: taip esą buvo sudėliotas tikrinimų planas, pagal kurį tikrinimai turėtų būti atnaujinti tik paskutinį metų ketvirtį.

Vis dėlto K.Mažeika pripažino, jog tikrinimų planas pakeistas neatsitiktinai: „Taip elgtis mus verčia ir situacija, nes gali atsitikti taip, kad po patikrinimų kai kurios gyvenvietės gali likti be geriamojo vandens.

Dabar (atidėjus tikrinimus, – Red.) sudaroma galimybė gauti leidimus gręžiniams, juos įteisinti ir panašiai. Planuojama priimti įstatymų pakeitimus, todėl gal būtų neteisinga dabar žmonės bausti už tai, kas vėliau gali būti leidžiama. Jeigu Seimas pritars, vandens gręžinių savininkai, kurie pradės jų teisinę registraciją, bus atleidžiami nuo baudų mokėjimo“.

Tačiau ar galima pavesti aplinkosaugininkams nevykdyti dabar galiojančių įstatymų, kol Seimas jų nepakeitė?

„Tai – normalu, dabar jie prioritetą teikia su atliekų deginimu susijusioms problemoms ir gyvosios gamtos saugojimui. Žinoma, norima išvengti ir teisinių procesų, kurių šiandien yra gausu“, – dėstė tarp girnų atsidūręs K.Mažeika.

Įstatymą vykdys, bet vėliau

O kokią dingstį nevykdyti įstatymo nurodo Aplinkos apsaugos departamentas? Kokiu pagrindu ir kieno nurodymu jis yra sustabdęs ūkininkų įtūžį keliančius tikrinimus?

Šaltinių teigimu, netikrinti ir nebausti nelegalių vandens gręžinių savininkų pavaldiniams esą nurodė rugpjūtį departamento vadove paskirta Olga Vėbrienė, tačiau ji lrytas.lt teigė šiuo metu atostogaujanti ir situacijos gerai nežinanti.

„Įstatymas tikrai vykdomas, bet šiuo metu jis keičiamas, todėl mes ne tai kad nevykdysime kontrolės, bet šiek tiek ją atidėsime“, – sukosi iš padėties naujoji departamento vadovė.

O.Vėbrienė taip ir neatsakė, kas davė nurodymą netikrinti kaip laikomasi įstatymo reikalavimų. Naujoji įstaigos vadovė dėl to pasiūlė kreiptis į departamento komunikacijos skyriaus vedėją Arūną Malinovskį.

Pastarasis neigė, kad ūkininkus piktinantys tikrinimai galėjo būti sustabdyti dėl artėjančių rinkimų, bet taip pat nesugebėjo pateikti bent kiek aiškesnio atsakymo, kada ir kieno iniciatyva toks sprendimas buvo priimtas.

„Buvo gauta signalų iš Žemės ūkio ministerijos, kad svarstoma keisti teisės aktus, tai patikrinimai buvo atidėti laukiant naujo reguliavimo“, – aiškino departamento atstovas.

Ar „signalų iš ministerijos“ tikrai pakanka aplinkosaugininkams nurodyti nesiaiškinti galimų pažeidimų?

„Ruošiami pakeitimai, todėl tikrinimai paprasčiausiai buvo nukelti vėlesniam laikui“, – kartojo A.Malinovskis.

Kokį signalą siunčia Vyriausybė?

Toks Vyriausybės ir Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos keliaklupsčiavimas prieš pažeidėjus glumina ir kai kuriuos parlamentarus.

Valstiečių bandymus pritaikyti amnestiją pažeidėjams atidžiai stebėjęs Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys teigė, jog tokio atvejo, kad Vyriausybė protokoliniu nutarimu pavestų ministerijai nevykdyti įstatymo dar nėra buvę.

„Tokio lygmens korupcijos apraiškų Seimo rinkimų kampanijos metu sunku prisiminti“, – lrytas.lt sakė politikas.

Anot P.Urbšio, institucijos tik po trejų metų ėmė tikrinti, ar vykdomas dar 2015 metais priimtas įstatymas ir valstybei sumokami mokesčiai už išgaunamus žemės išteklius.

„Gal įstatymas ir nebuvo tobulas, bet tai ilgą laiką niekam nerūpėjo, kol nebuvo paliesti įstatymo nevykdantys įtakingi ūkininkai. Tada visas kontrolės mechanizmas staiga vėl griūva ir pasipila pažeidėjams palankūs parlamentarų siūlymai, kad šie galėtų išvengti bet kokių prievolių valstybei“, – piktinosi P.Urbšys.

Politikas neabejoja, kad įteisinti vandens gręžinių neskubantys ir dėl to mokesčių už vandenį iki šiol išvengdavę ūkininkai rado būdą į savo pusę palenkti ir Vyriausybę. Jis tai sieja su artėjančiais rinkimais.

Anot P.Urbšio, dar žiemą Vyriausybė neigiamai vertino kai kurių Seimo narių siūlymus taikyti dvejopus standartus ir atleisti ūkininkus nuo prievolės įteisinti nelegalius gręžinius ar skelbti amnestiją jų savininkams.

„Aš su premjeru apie tai kalbėjau ir pavasarį. Tada S.Skvernelis tikino, kad viešasis interesas yra svarbiau už įstatymus pažeidžiančių ūkininkų ašaras.

Bet artėja rinkimai ir, panašu, vienos nesąžiningos, bet partijai svarbios grupės interesas tampa svarbesnis“, – Vyriausybės veiksmus kritikavo su S.Skverneliu valstiečių sąraše į Seimą kandidatavęs parlamentaras.

Jį ypač suglumino S.Skvernelio užuomina, kad K.Mažeikos likimas ministro poste esą priklausys nuo to, kaip jam seksis tvarkytis su tikrintojais, kurie toliau persekios pažeidėjus.

„Tokiais savo veiksmais Vyriausybė siunčia aiškų signalą, kad mūsų valstybėje tiesiog neapsimoka būti sąžiningu.

Dabar koks siunčiamas signalas pažeidėją nustačiusiam inspektoriui? Jam sakoma: stok, nejudėk. Ką tai reiškia? O gi tai, kad ne tik Seimo dauguma, bet ir Vyriausybė tampa nesąžiningų ūkininkų stogu.

Turėdama tokį stogą ji yra pranašesnė prieš sąžiningus mokesčių mokėtojus. Dėl jų niekas juk taip nešokinėja ir per galvas nesiverčia, priešingai“, – kalbėjo P.Urbšys.