Artėjant spalio 11 d. vyksiantiems parlamento rinkimams, apie tai, kokie rinkėjų papirkinėjimo metodai būdingi Seimo rinkimams ir kokios balsų pirkimo tendencijos egzistuoja Lietuvoje, portalas lrytas.lt kalbėjosi su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovėmis bei Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentu, politologu Vytautu Dumbliausku.
Poveikio rinkėjams tendencijos
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė patikino, kad, kalbant apie bandymus pirkti rinkėjų balsus ar papirkimo formatus, kiekvieni rinkimai turi savas tendencijas.
„Jeigu per ankstesnius rinkimus rinkėjų papirkimas pasireikšdavo nemokamais koncertais, kultūros, sporto renginiais, nemokamomis teisinėmis konsultacijomis, laikraščių prenumeratų dalijimais, degustacijomis ir panašiai, tai šiais metais mes sulaukiame skundų dėl to, ar asmens apsaugos priemonių, reprezentacinių suvenyrų, piniginės paramos teikimas yra / nėra rinkėjų papirkimas“, – artėjančių rinkimų situaciją aptarė L.Matjošaitytė.
Kad skirtingiems rinkimams būdingi skirtingi bandymų papirkti rinkėjus ir nupirkti jų balsus formatai patikino ir nuo 2012 m. rinkimus stebinčios visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė.
„Galimi rinkėjų papirkimo būdai yra susiję su tuo, kokie rinkimai vyksta. Balsų pirkimo pinigais, maistu ar alkoholiu dažniausiai kaimiškose vietovėse pasitaiko savivaldos ir Seimo rinkimuose. Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose balsų pirkimo atvejų būta labai mažai, nes norint pakeisti rinkimų rezultatus reikalingas didžiulis skaičius rinkėjų. Savivaldos rinkimuose atvirkščiai – gali užtekti ir kelių dešimčių balsų mandato pasiekimui“, – detalizavo M.Šaraitė.
Pasak „Baltųjų pirštinių“ vadovės, pastarųjų rinkimų metu pastebima tendencija, kad rinkėjų papirkimo atvejų ir net pranešimų apie galimą balsų pirkimą mažėja. Pagal grubiausius paskutinius rinkimų pažeidimus, panašėja, kad kai kuriais atvejais būna organizuojamas rinkimų rezultatų klastojimas per rinkimų komisijas.
Būdai nupirkti – įvairūs
M.Šaraitė pasakojo, kad egzistuoja labai įvairios rinkėjų papirkimo formos, pradedant nuo atsiskaitymo pinigais iki subtilesnių atvejų, kai atsilyginama paslaugos suteikimu. Dažniausiai girdima apie papirkimo atvejus, kai atsiskaitoma grynaisias pinigais, maisto prekėmis, akloholiniais gėrimais, bilietais į koncertus ar nemokamomis pramogomis, paslaugomis.
„Skiriasi ir rinkėjų papirkimo organizavimo metodai. Rinkėjui gali būti pažadama atsiskaityti po rinkimų, gali būti, kad jam suteikiamas atlygis rinkimų dieną, kai jis įrodo, pavyzdžiui, nuotrauka telefone, kad balsavo teisingai. Gali būti organizuojamas, vadinamasis, karuselės metodas, kai surenkama asmenų grupė, kuri savo biuletenius išneša iš rinkimų apylinkės tuščius ir balsų pirkimo organizatorius, teisingai pažymėjęs, biuletenį duoda kitam grupės asmeniui, eisiančiam balsuoti.
Dėl pastarojo atvejo ir biuletenių fotografavimo balsavimo kabinose įgyvendintas svarbus pokytis – kabinos turi būti be užuolaidų. Tai maksimaliai sumažina galimybę vykdyti šiuos nelegalius veiksmus“, – teigė visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė.
Dėl atsiradusių prevencinių pakeitimų, jos teigimu, dabar dažniau vyksta subtilesnis atsiskaitymas su rinkėjais, jiems siūlant nemokamas pramogas ar paslaugas. Tokius papirkimo formatus sunkiau pastebėti ir įrodyti.
Dėl subtilesnių poveikio rinkėjams priemonių taikymo su M.Šaraite sutiko ir politologas doc. V.Dumbliauskas.
„Tiesmukiško papirkinėjimo nėra ir negali būti, nes tai yra draudžiama. Praeityje mes galime matyti įvairiausių momentų – ledų mėtymas, tušinukų ar daiktų dovanojimas. Bet tai jau praeitis.
Dabar formos subtilesnės. Žinoma, klausimų ir dabar kyla, kaip, pavyzdžiui, vyksta balsavimas namuose ar rinkėjų vežimas į apylinkes“, – patikino MRU docentas.
Politika – specifinė profesija
Politologas doc. V.Dumbliauskas pastebėjo, kad šiemet, prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, Seimo rinkimuose dalyvaujantys politikai stengiasi neperžengti ribų ir paiso VRK nurodymų bei reikalavimų. Tačiau netiesioginis papirkinėjimas ar bandymas kažkaip paveikti rinkėjus subtilesnėmis formomis niekur nedingo. Vis tik, anot jo, dėl to teisti politikų nereikėtų.
„Pažadas irgi gali būti tam tikra papirkimo forma – juk niekas nežino, ar tie pažadai bus įvykdyti. Čia lyg ir savotiška politikų, kaip profesinės grupės, tragedija: jie turi žmonėms kažką žadėti, nes antraip bus neišrinkti.
Jeigu tu kalbėsi dalykiškai, tavęs neišrinks. Politikų profesija yra ypatinga – šios profesijos atstovai kartą per ketverius metus turi pasakoti mums „pasakas“, kad mes juos perrinktume“, – sakė doc. V.Dumbliauskas.
