Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), atsakydama į Eltos užklausą, kaip vienus iš svarbiausių projektų išskyrė kitų metų valstybės biudžeto projektą bei COVID-19 pandemijos padarinių šalinimo iniciatyvas.
Taip pat, kaip informavo LVŽS, frakcija rudens sesijai siūlo svarstyti jų siūlomus Socialinių paslaugų, Mokslo ir studijų, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo, Socialinio verslo plėtros ir kitų įstatymų pakeitimus, priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą.
„Valstiečių“ siūlymu taip pat siekiama praplėsti gaunančiųjų išmokas už vaikus asmenų skaičių. Kaip rašoma projekte, 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai būtų papildomai skirtos apie 330 asmenų, neatsižvelgiant į jų amžių, kurie pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos.
Savo ruožtu „valstiečių“ koalicijos partneriai – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija taip pat pasidalino savo svarbiausiais pasiūlymais rudens sesijai. Kaip „socialdarbiečiai“ informavo Eltą, frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius pagrindiniu ir svarbiausiu klausimu šioje sesijoje laiko biudžeto projektą.
Frakcijos pasiūlymų rudens sesijai sąraše – per 70 iniciatyvų, tarp kurių – projektai dėl Vilniaus-Kauno dvimiesčio, Vilniaus metropoliteno, Civilinio kodekso, Valstybės tarnybos, Atliekų tvarkymo, Azartinių lošimų, Gyventojų pajamų mokesčio, Žemės mokesčio ir kitų įstatymų pataisos.
„Socialdarbiečiai“ taip pat pažymėjo, kad kartu bus teikiamas pasiūlymas ir dėl vaiko pinigų didinimo. Apie tai ne kartą viešai yra kalbėję ir kiti valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija.
Tarp opozicijos siūlymų – įpareigoti Vyriausybę, kad karantino režimą šalyje patvirtintų Seimas
Opozicinė socialdemokratų partijos frakcija į savo pasiūlymus rudens sesijai įtraukė privalomą vaikų skiepijimą. Siūloma, kad „Vaikų skiepijimai nuo Pasaulio sveikatos organizacijos likviduojamų infekcijų (poliomelito, tymų, raudoniukės) yra privalomi, išskyrus atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų“.
Taip pat dar kartą yra įtrauktas projektas dėl draudimo laukinius gyvūnus naudoti cirko veiklai, siūlomos korekcijos Miškų įstatymo, Civilinio kodekso, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Mediacijos įstatymo ir kitiems projektams.
Vis dėlto kaip vienus iš svarbiausių socialdemokratų siūlomų projektų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė įvardijo Valstybės remiamų pajamų ir šalpos pensijų pakeitimo įstatymą, Civilinio kodekso pataisas dėl prekybininkų prievolės suteikti pilną informaciją apie taikomą nuolaidą, taip pat – siūlomą Sostinės įstatymą.
R. Budbergytė taip pat išreiškė viltį, kad į darbotvarkę pavyks įtraukti ir įstatymo projektą, numatantį 9 proc. PVM (pridėtinės vertės mokestį – ELTA) būtiniausiems maisto produktams.
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija į rudens sesijos darbotvarkę siūlo įtraukti Pluoštinių kanapių, Darbo kodekso, Valstybės tarnybos, Žvalgybos ir kitų įstatymų projektų pakeitimus.
Kaip vienas pagrindinių siūlomų iniciatyvų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė išskyrė dar kartą teikiamas Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurios įpareigotų kandidatus į Seimo narius pateikti informaciją apie tai, ar jie buvo pripažinti pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, taip pat – Asociacijų įstatymo pakeitimus, kurie nustatytų, kad valstybės finansavimą gaunančių asociacijų vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos.
Konservatoriai taip pat tikisi į rudens sesijos darbotvarkę įtraukti siūlomus pakeitimus, susijusius su kvapų kontrole ūkiuose bei, kaip tikino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, frakcija planuoja toliau imtis parlamentinės kontrolės iniciatyvų, susijusių su biudžeto projekto terminais bei pandemijos metu vykdytų viešųjų pirkimų klausimais.
Liberalų sąjūdžio frakcija savo ruožtu siūlo papildyti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą nuostata, įpareigojančią Vyriausybę paskelbus karantiną visoje šalies teritorijoje per 10 dienų kreiptis į Seimą dėl tokio režimo patvirtinimo ar pratęsimo.
Tarp liberalų pasiūlymų – ir iniciatyva, siekianti nustatyti, jog Seimo nariu galėtų būti renkamas pilietis, kuriam rinkimų dieną yra 18 metų. Šiuo metu, pagal Konstitucijos 56 straipsnį, į Seimą kandidatuojantis asmuo privalo būti 21 metų amžiaus.
Liberalai taip pat į sesijos darbotvarkę sieks įtraukti siūlomus Gyvenamosios vietos deklaravimo, Civilinio kodekso, Atliekų tvarkymo, Valstybės ir savivaldybės įmonių ir kitų įstatymų projektų pakeitimus.
