„Primena pačius blogiausius Stalino laikus“, – taip Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo į rusų opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimą medžiaga iš tos pačios grupės, kuriai priklauso nervus paralyžiuojanti medžiaga „Novičiok“.

Prezidento teigimu, Europos reakcija į tokius veiksmus yra kieta ir griežta.

„Matau Europos reakciją ir ji yra gana griežta. Kalbama apie kietą poziciją Rusijos atžvilgiu, kadangi labai jau daug faktorių leidžia manyti, kad tokie sprendimai nėra atlikti savivalės metodais, o tokie sprendimai yra koordinuoti ir verčia besti pirštu į pačius aukščiausius valdžios sluoksnius“, – sakė valstybės vadovas.

„Tai liudija didelį ciniškumą, nesiskaitymą su žmogaus gyvybe, kovojimą su politiniais oponentais ir primena pačius blogiausius Stalino laikus, kuomet buvo sakoma, kad nėra žmogaus, nėra ir problemos“, – tęsė jis.

Paklaustas, ar kieta reakcija gali reikšti sankcijas, valstybės vadovas tikino, kad šis klausimas bus aptartas Europos vadovų taryboje (EVT)

„Tikrai turėsime progą apsvarstyti šitą klausimą jau artimiausiame EVT posėdyje. Tiesa, jis dedikuotas kiek kitiems klausimams. Tačiau tikrai patikėkite, Lietuva bus tarp tų valstybių, kurios kels šitą klausimą, nes jis yra nepaprastai svarbus, ypač sąryšyje su tuo, kas dabar vyksta Baltarusijoje“, – atsakė G.Nausėda.

Prezidentūroje ir Valdovų rūmuose ketvirtadienį vyksta Regionų forumas, kurio metu aptariami svarbiausi regionų politikos ir savivaldos plėtros klausimai. Šio forumo metu G.Nausėda pakomentavo tiek renginio metu aptartus klausimus, tiek kitas politines aktualijas.

Sankcijų sąrašas Baltarusijos pareigūnams bus pildomas

Lietuvos nacionalinis sankcijų Baltarusijos režimui sąrašas bus pildomas, jame gali atsidurti šios šalies Konstitucinio Teismo atstovai, sakė G.Nausėda.

Anot jo, Lietuvos šią savaitę patvirtintas sąrašas pareigūnų, kuriems draudžiama atvykti, „nėra baigtinis“ ir gali būti keičiamas „priklausomai nuo aplinkybių“.

„(Sąrašas gali būti keičiamas – BNS) priklausomai nuo to, ką mes matome pastarosiomis dienomis, kokie pareigūnai dalyvauja sprendimų priėmime – Konstitucinio Teismo nesenas sprendimas, kuris leidžia manyti, kad šita institucija, kuria Lietuvoje niekas neabejoja ir tai yra aukščiausias Konstitucijos garantas, deja, tenai išnaudojama politiniais tikslais“, – teigė prezidentas.

„Be jokios abejonės, į tai reikia reaguoti. O dėl datos – kuomet priimsime sprendimą, tuomet ir pasakysime“, – pridūrė jis.

Baltarusijos Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę išplatino poziciją, kad pripažįsta rugpjūčio 9-ąją vykusius prezidento rinkimus demokratiškais, opozicijos sukurtą Koordinacinę tarybą vadina antikonstitucine ir įspėja dėl protestų, jog „smurtiniais metodais keičiama konstitucinė santvarka“ užtraukia atsakomybę.

Teismas pažymi, kad rinkimuose Baltarusijos žmonės „išreiškė savo laisvą valią ir išrinko A.Lukašenką Baltarusijos Respublikos prezidentu“, o tai, jog rinkimai buvo „demokratiški ir legitimūs“, pasak teismo, patvirtina „Konstitucijos normų ir principų laikymasis rinkimų procese“.

Vakarų šalys rinkimų nepripažįsta ir rezultatus vadina suklastotais.

Savivaldybių klausimas turi vienyti

„Svarbūs klausimai turi mus vienyti. Manau, kad savivaldybių klausimas yra tas klausimas“, – nurodė valstybės vadovas.

Šiemetinis prezidento G.Nausėdos inicijuotas renginys, organizuojamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija ir yra skirtas savivaldos savarankiškumo stiprinimo temai.

Prezidentas informavo, kad sutarta dėl memorandumo – nacionalinio susitarimo dėl savivaldybių atsakomybės ir savarankiškumo.

„Šis memorandumas įpareigos skirti savivaldybių finansinio lankstumo ir savarankiškumo klausimams esminį dėmesį naujoje politinėje kadencijoje ir tai yra garantuota, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus. Tikiuosi, kad šis dokumentas pirmiausia atkreips visos visuomenės dėmesį į tai, kad savivaldybių klausimai yra nepaprastai svarbūs, ypač atsižvelgiant į netrukus prasidėsiančią naują ilgametę finansinę perspektyvą (Europos Sąjungos – aut.past.), gaivinimo fondo naudojimą.“, – sakė G.Nausėda.

G.Nausėdos teigimu, stiprūs regionai yra reikšminga gerovės valstybės sudedamoji dalis.

„Mes labai aktyviai ir aršiai kovėmės dėl sanglaudos fondų didinimo, kadangi tai yra svarbus finansinis šaltinis aktyviai regionų politikai įgyvendinti. Savivaldybės turi aktyviai dalyvauti regionų politikos formavime.

Manau, kad turime dirbti visi išvien ir šiems klausimams, problemoms tikrai skirsiu labai didelį dėmesį. Manau, kad tai yra viena iš svarbiausių gerovės valstybės įgyvendinimo sąlygų: stiprūs regionai sudaro stiprią valstybę“, – kalbėjo prezidentas.