Gynybos ir politikos ekspertai pabrėžė, kad, galvojant apie situaciją kaimyninėje šalyje ir šios situacijos suvaldymą, vertėtų suvokti, jog svarbiausi sprendimai toli gražu priklauso ne nuo A.Lukašenkos valios.
„Regimybė, kurią mes matome, kad A.Lukašenka yra daugiau ar mažiau nepriklausomas karaliukas savo šalyje. Tai yra tik įvaizdis, tik regimybė, kurią tiek Maskva, tiek A.Lukašenka palaiko“, – portalui lrytas.lt sakė gynybos ekspertas Aurimas Navys.
Be Rusijos bankrutuotų?
Ekonominė kaimyninės valstybės priklausomybė nuo Rusijos yra vienas ryškiausių Baltarusijos priklausomumo požymių – tokios pozicijos laikėsi tiek gynybos ekspertas A.Navys, tiek Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda.
„Baltarusijos ūkis, jos ekonomika yra netoli pažengusi nuo Sovietų Sąjungos laikų. Jos ūkis yra nenašus, nešiuolaikiškas, nemodernus ir be Rusijos subsidijų Baltarusijos ekonomika neišgyventų. Šalis iš Rusijos gauna energetinius išteklius pigesnėmis nei pasaulio rinkos kainomis. Kartu Rusija superka produkciją, kuri neatitiktų nei Europos Sąjungos, nei daugumos kitų valstybių, su kuriomis Baltarusija galėtų prekiauti, standartų“, – ekonominę priklausomybę paaiškino doc. V.Isoda.
Ekonominę priklausomybę pabrėžė ir A.Navys. Jo teigimu, paprastai tariant, Baltarusija nebankrutuoja tik dėl to, kad Rusija ją palaiko. Ekonomika, mokesčių sistema, lengvatos, energetika – šiais aspektais kaimyninė valstybė yra priklausoma nuo Rusijos.
Juridiškai savarankiška, de facto priklausoma
Ekspertų teigimu, juridiškai Baltarusija yra atskira valstybė, tačiau de facto – ne. O priklausomybę įrodo ne tik ekonominė perspektyva.
Gynybos ekspertas A.Navys apibendrino, kad Baltarusijos priklausomumą nuo Rusijos liudija trys aspektai: pirma, jau minėtas ekonominis aspektas; antra, karinis, gynybinis arba geopolitinis aspektas; trečia, kultūrinis-mentalinis aspektas. Šie trys aspektai, anot jo, atskleidžia, kad Baltarusija yra Rusijos satelitas, Rusijos provincija.
„Pažiūrėkime į karines pajėgas, jų apginklavimą, personalą ir kur tas personalas yra ruošiamas – dalis karininkų ruošiama Rusijoje. Tai, kas nevisai matoma, bet žinoma iš pasisakymų viešojoje erdvėje, kad Baltarusijos karininkai palaiko Rusijos prezidentą ir Kremliaus režimą. Iš to mes galime daryti išvadą, kad aukščiausio rango karininkai yra klausantys Rusijos režimo ir, esant reikalui, galime kelti klausimą, ar A.Lukašenkos nurodymai būtų vykdomi, ar jie vis tik būtų derinami su V.Putino pozicija“, – kalbėjo A.Navys.
Jam antrino ir politologas doc. V.Isoda. „Karine prasme mes matome priklausomybę ir integraciją. Kariniu požiūriu, yra integruotos bendros vadavietės, taip pat bendras karininkų rengimas“, – pastebėjo LKA politologas.
Vis tik, pasak gynybos eksperto A.Navio, svarbiausias yra trečiasis kultūrinis-mentalinis priklausomybės aspektas.
„Svarbiausias dalykas – Baltarusijos identitetas, kaip tauta save suvokia, su kuo identifikuojasi, kaip mato savo ateitį. Tyrimai rodo, kad maža dalis baltarusių save suvokia, kaip atskirą tautą. Didžioji dalis save supranta kaip rusams giminingą tautą. Religiniai dalykai, mentalitetas egzistuoja labiau Rusijos kultūros erdvėje“, – pabrėžė jis.
A.Lukašenkos eros pabaiga – Kremliaus sprendimas?
„Panašu, kad visi rimti A.Lukašenkos sprendimai yra derinami su Kremliumi. Tikėtina, kad Kremlius nuspręs, kada A.Lukašenka bus jiems nebereikalingas.
O kad jis tampa nebereikalingu, akivaizdu dėl to, jog ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad turi būti peržiūrėta konstitucija – siunčiama aiški žinia, kad reikalinga permaina, nes esama situacija, kai ketvirtą savaitę tęsiasi mitingai, netenkina“, – teigė A.Navys.
Jo teigimu, Rusijos patirtis Ukrainoje rodo, kad bet koks išpuolis, susijęs su jėga, prievarta, formuoja tautą. Kuo ilgiau tęsis tai, ką kaimyninėje valstybėje matome šiuo metu, tuo labiau konsoliduosis ir atsiras jėgos, kurios galvos, kad reikia ne tik pabaigti A.Lukašenkos režimą, bet kartu reikia nuspręsti, kur juda valstybė ir koks yra vertybinis apsisprendimas. Jei tai atsitiks, gynybos eksperto pastebėjimu, tai nebus naudinga Rusijai.
„Matant situaciją Baltarusijoje, kiek yra smurto ir į gatves išėjusių žmonių, tai nėra palanku Kremliui. Kremliui nereikia aiškiai susiformavusios pilietinės Baltarusijos visuomenės, vadinasi, sprendimai turės būti priimami artimiausiu metu“, – sakė jis.
LKA doc. V.Isoda patikino, kad A.Lukašenka pastaraisiais metais tarsi bandė V.Putino kantrybę. Anot jo, V.Putinas jau seniai spaudžia Baltarusiją kurti sąjunginę valstybę. Viena iš kliūčių sąjunginei valstybei buvo A.Lukašenka, iš kitos pusės būtent A.Lukašenka šiuose prezidento rinkimuose, vykusiuose rugpjūtį, buvo labai prognozuojamas kandidatas – prorusiškas visomis prasmėmis, tai buvo Kremliui savas žmogus.
„Dabar A.Lukašenkai suteikiamas savotiškas bandomasis laikotarpis – ar jis susitvarkys pats, ar reikės tiesioginio Rusijos įsikišimo.
Pasaulį Baltarusijos žmonės stebina – protestai beveik mėnesį ne tik kad nesiliauja, bet didėja. Jie tęstis gali tol, kol Baltarusija visiškai nežlugs ekonomiškai. Jau dabar matėme, kad A.Lukašenka naudojo daug jėgos, bet, matydamas, kad į biudžetą nesurenkamos jokios lėšos, jis gali panaudoti dar daugiau jėgos. Tada matysime, kaip reaguos opozicija – jei bus daugiau mirčių, dar daugiau smurto, ar jie išsiskirstys, ar matysime visišką suirutę, kurios savieigai nepaliks Rusija“, – prognozėmis dalijosi doc. V.Isoda.
A.Navys atkreipė dėmesį ir į galimas opozicijos sąsajas su Rusijas.
„Opozicija, žvelgiant objektyviai, yra susijusi su Rusija ir jos oligarchais. Vadinamųjų opozicijos atstovų, ar tai būtų Viktoras Babaryka, ar Sviatlanos Cichanouskajos vyras, ryšiai su Kremliumi kelia klausimų – ar tikrai tai yra ta opozicija, kuri galėtų šalį vesti laisvo demokratinio apsisprendimo keliu“, – klausimus kėlė gynybos ekspertas.
