Lietuvos policijai užkliuvo nuo karo laikų Salantuose (Kretingos r.) riogsantis tankas. Mat ekspertai nusprendė, kad nors iš tanko šaudymo mechanizmo liko tik vamzdis, iššauti juo dar įmanoma.

Ir lazda gali iššauti. Matyt, šiuo posakiu vadovaujasi Lietuvos policija, kuri pareikalavo, jog Kretingos savivaldybė kuo skubiau imtųsi veiksmų, kad rusiško tanko patrankos vamzdis būtų visiškai netinkamas naudoti.

Apie tanką, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo stovėjo Salantų miestelio centre, o beveik prieš 30 metų buvo perkeltas į Orvidų muziejų, šių metų pavasario pabaigoje policijai priminė vienas Vilniaus ginklų kolekcininkas.

Supratęs, jog Kretingos valdžia neketina perleisti šio tanko jo kolekcijai, vilnietis Policijos departamentui pranešė, kad Orvidų sodyboje-muziejuje esantis tankas IS-2 gali kelti pavojų.

Apžiūrėti ir įvertinti tanką buvo nurodyta Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistams.

Ekspertų išvada prajuokino

„Atvažiavę keli vyrai tris valandas landžiojo po tanką, pasiėmę kopėčias ant jo laipiojo, viską matavo ir galų gale man pranešė, kad aš negaliu čia laikyti to tanko, nes jis galįs iššauti.

Aš jų paklausiau: kaip gali iššauti metalo gabalas? Juk tankas yra lyg išskobtas – jo viduje nebėra nei įrenginių, nei mechanizmų.

O jei ir šautų, tik į mano sodybą, nes tanko bokštelio, kuris atskirai užkeltas ant važiuoklės, vamzdžio niekur kitur nenusuksi“, – juokėsi ekspertų vizitą prisiminusi Orvidų sodybos-muziejaus šeimininkė Palmira Beniušienė.

Iššauti galėtų tik kartą

Užtat ekspertai nejuokavo. Po kurio laiko Kretingos policijos komisariatas gavo Kriminalistinių tyrimų centro išvadas.

Policijos ekspertai nurodė, kad tanke likusi 1944 metų gamybos 122 mm kalibro D-25T modelio patranka yra be užrakto, šaudymo ir taikymosi mechanizmo, be to, sunaikintas atatrankos stabdys, o vamzdžio kanalas užterštas pašaliniais objektais.

Tačiau buvo padaryta išvada, kad šia patranka dar galima pasinaudoti: „Objektą sukomplektavus trūkstamomis dalimis, atlikus kai kuriuos remonto darbus ir išvalius vamzdžio kanalą atsiranda teorinė tikimybė atlikti ne mažiau kaip vieną šūvį.“

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, patrankos priskiriamos prie A kategorijos ginklų. Kad tokį ginklą galėtų turėti civiliniai subjektai, jį būtina padaryti visiškai netinkamą naudoti, tai patvirtinant deaktyvacijos sertifikatu.

Šūvis būtų neįkainojamas

Tokios policijos ekspertų prielaidos prajuokino ginklų kolekcininkus.

„Sutaisyti tokios patrankos šaudymo mechanizmo faktiškai neįmanoma“, – tvirtino klaipėdietis kolekcininkas Nerijus, kuris pats yra kariškis.

Anot jo, pirmiausia iš kažkur reikėtų gauti konkretaus kalibro ir tokiai patrankai tinkamą sviedinį, nes bet koks sprogmuo netinka – šaunant jis gali sprogti vamzdyje.

Be to, tanko patrankos šaudymo mechanizmą reikėtų atkurti iš naujo, nes gauti prieš daugiau nei 75 metus gamintų originalių detalių, ko gero, būtų neįmanoma.

Be to, sudėtinga būtų šias detales ir pasigaminti, nes tam reikėtų tikslių brėžinių.

„Šios patrankos komplektacija, remontas ir reikiamo sviedinio paieškos kainuotų tokius pinigus, kad už juos paprasčiau būtų iš Rusijos nusipirkti priešlėktuvinę šaudymo sistemą „Buk“, – juokavo kariškis.

Vamzdį reikėtų išpjaustyti

Nustatę teorinę tikimybę, kad iš šio tanko patrankos galima iššauti, policijos ekspertai nurodė, ką reikėtų padaryti, kad vamzdis nebūtų tam tinkamas.

Anot specialistų, vamzdžio sienelėje būtina išpjauti 2 metrų ilgio ir 6 centimetrų pločio kiaurymę, kuri apimtų ir šovinio lizdo sritį.

Be to, dar reikėtų į šovinio lizdą įstatyti ir patikimai įvirinti šovinio tūtelės skersmens apie 80 centimetrų ilgio metalinį kaištį.

Tai išgirdęs kolekcininkas Nerijus tvirtino, kad po tokių tanko konstrukcijos pakeitimų retas eksponatas bus paprasčiausiai sugadintas.

Sovietų Sąjungos vadovo Josifo Stalino garbei pavadinti sunkieji tankai IS-2 karui įpusėjus buvo gaminami kaip atsvara garsiesiems vermachto „Tiger“.

IS-2 tankų buvo pagaminta vos apie pusketvirto tūkstančio ir Salantuose išlikęs toks tankas gali būti vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Kolekcininkų manymu, retas tankas su išlikusiais mūšio požymiais gali būti vertas daugiau nei 100 tūkst. eurų. Dirbtinai pakeitus jo konstrukciją tankas prarastų savo vertę.

Būtinybe pjaustyti ir virinti vamzdį suabejojo ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas: „Man regis, kad laikas ir atmosferos poveikis šią po atviru dangumi laikomą istorinę relikviją yra padaręs nekenksmingą.“

Rajonas nėra numatęs pinigų

Toks ekspertų pasiūlytas sprendimas kelia klausimų ir Kretingos policijos viršininkui Arūnui Pužauskui: „To tanko būklė yra tokia, kad pradėjus ką nors virinti tas vamzdis gali tiesiog nukristi.“

A.Pužauską nustebino reikalaujamų atlikti darbų kaina – apie puspenkto tūkstančio eurų.

Anot jo, pagal esamą tvarką būtina tanko patranką padaryti nepavojingą, tačiau tam pakaktų paprastesnių ir pigesnių veiksmų.

„Tie reikalavimai atrodo absurdiški, bet dėl šventos ramybės juos įvykdysime. Gal tuomet nuo to tanko atstos visi – ir kolekcininkai, ir Kauno karo muziejus, ir policija.

Tačiau greičiausiai tai padarysime tik kitąmet, kai tam biudžete numatysime pinigų“, – sakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Tanką net buvo ketinama pavogti

Pasakojama, kad šis mūšyje dėl Salantų dalyvavęs tankas pirmasis įsiveržė į miestelį ir sprogo užvažiavęs ant minos. Sprogimo metu žuvo visa tanko įgula kartu su jos vadu Sovietų Sąjungos didvyriu Georgijumi Tyrinu. Ši versija yra įtikinama, nes tanko dugnas smarkiai deformuotas, o nuo sprogimo atsivėrusi kiaurymė užvirinta.

Salantų centre įrengtose karių kapinėse buvo palaidota ir tanko įgula, o ant postamento užkeltas nuginkluotas tankas tapo paminklu žuvusiems tankistams.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę tanką buvo nuspręsta iškelti ir nugabenti į Orvido tuomet vadintą siaubo muziejų.

Tačiau nukelti ir už 3 kilometrų nuvežti apie 40 tonų sveriantį tanką kainavo nemažus pinigus, jų tuometės Salantų savivaldybės valdžia neturėjo.

Už atskirai gabenamą tanko bokštelį ir važiuoklę sumokėjo pats V.Orvidas, kuris už tai miesteliui dar dovanojo ir pastatė tremtiniams atminti skirtą skulptūrą (nuotr.). Todėl V.Orvidas buvo įsitikinęs, kad tankas yra jo nuosavybė.

Per 30 metų tankas viliojo ir kolekcininkus, ir metalo vagis. Beveik prieš 20 metų iš Plungės atvykę vieni verslininkai su kranu ant tralo jau buvo nusikėlę tanko bokštelį, tačiau jiems sutrukdė atskubėję Orvidų sodybos šeimininkai.

Šio eksponato geidžia ir Kauno karo muziejus – jis retą tanką siūlė išmainyti į patranką.