„Nuspręsta, kad iki pirmadienio su asocijuotomis struktūromis susitiks Sveikatos apsaugos ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir ieškos sprendimų, kaip neribojant šių įstaigų veiklos, užtikrinti reikalavimų laikymąsi“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Pasak S.Skvernelio, su naktimis dirbančių maitinimo įstaigų atstovais bus toliau tariamasi, kaip būtų galima užtikrinti klientų saugumą šiose įstaigose, nesiimant griežtų apribojimų. „Jei tie reikalavimai bus išpildyti, matyt, sveikatos apsaugos ministras Vyriausybei teiks kitus sprendimas. Jeigu ne, tada mes turėsime ieškoti kitokių, alternatyvių būdų“, – paaiškino S.Skvernelis.
Buvo siūloma naktinių pasilinksminimo vietų darbo laiką riboti nuo 8 iki 24 valandos.
Nenori daryti žalos verslams
Premjeras po Vyriausybės posėdžio patikino, kad sprendimas dėl darbo laiko ribojimo nepriimtas, siekiant nedaryti žalos verslams.
„Paprastos priežastys: kai kurių tokio tipo įstaigų darbo laiko trumpinimas reiškia to verslo uždarymą“, – paaiškino S.Skvernelis.
Jis pabrėžė, kad su sektoriaus atstovais bus toliau tariamasi dėl saugumo reikalavimų užtikrinimo.
„Mes kalbame apie privalomą socialinės distancijos išlaikymą. Galbūt tai sieti su kvadratiniais metrais, kad būtų tikrai užtikrintas nesusibūrimas žmonių. Siūlymas buvo riboti žmonių skaičių, apsaugos priemonių naudojimas – kaukių, dezinfekcijų ir taip toliau. Plius patikrinti informaciją apie įstaigų techninį įrengimą, ar yra ventiliacija“, – paaiškino ministras pirmininkas.
„Manome, kad laiko ribojimas reiškia verslo uždarymą, darbo vietų praradimą ir finansinius įsipareigojimų, kuriuos tos įstaigos turi, kreditinių, įsipareigojimų, paskolų. Tai turėtų gulti tik ant valstybės pečių. Ieškome kitokių būdų kaip užtikrinti saugumą: ribotas žmonių skaičius, kvadratūra, techninė įranga, ištraukiamoji ventiliacija, saugos priemonių užtikrinimas, socialinė distancija“, – tęsė jis.
Kiti pakeitimai: laidotuvės, vaikai, renginiai
„Pristatomi pasiūlymai papildyti nutarimą“, – pakeitimus Vyriausybės posėdžio metu pristatė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Užsieniečiams, turintiems teisę gyventi Lietuvoje, ir užsieniečiams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių, turinčių teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, šeimos nariai suteikiama galimybė atvykti į Lietuvą dėl šeimos narių laidotuvių.
Ministrų kabinetas sutarė leisti į Lietuvą atvykti trečiųjų šalių užsieniečių, susituokusių ar sudariusių partnerystės sutartį su Lietuvos piliečiais, vaikams ar įvaikiams.
„Atvykstant bus laikomasi numatytų izoliavimo ir testavimo reikalavimų“, – teigė R.Tamašunienė.
Priimti tam tikri pakeitimai dėl renginių. Kol kas renginiai galėjo vykti tuo atveju, jei bilietai į renginį buvo parduodami elektroniniu būdu, siekiant užtikrinti dalyvių regsitraciją.
Ministrų kabinetas pritarė, kad nuo rugsėjo 1 d. atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamuose renginiuose žiūrovų ir (ar) dalyvių skaičius neribojamas, jei renginio organizatoriai užtikrina bilietų platinimą elektroniniu būdu arba žiūrovų ir dalyvių registravimą elektroniniu būdu. Jei renginio organizatoriai to užtikrinti negali, renginyje leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip 300 žiūrovų ir dalyvių (neįskaičiuojant atlikėjų, sportininkų, dalyvaujančių aukšto meistriškumo sporto varžybose, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistų, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktorių, teisėjų, antidopingo pareigūnų, organizatorių ir aptarnaujančio personalo).
„Tokia formuluotė lankstesnė organizatoriams įgyvendinti“, – teigė vidaus reikalų ministrė.
Baus dėl piktnaudžiavimo
„Ne kartą apeliavome į renginius, jų organizatorius ir dalyvius. Tai žmonių atsakomybės klausimas. Nesinori grįžti prie laikų, kai reikia griežtai bausti. Jei matome, kad nesilaikoma atsakomybės, tada nebus kito kelio ir vėlgi teks riboti žmonių skaičių“, – aiškino premjeras.
Vis tik ministras pirmininkas patikino, kad jei renginiuose bus piktnaudžiaujama ir nesilaikoma numatytų saugumo sąlygų, bus imamasi papildomų priemonių.
„Tai organizatorių ir sąžinės klausimas. Jei renginy nebus užtikrintas saugumas, žmonės susirgs. Tada bus žiūrima per kitą prizmę. Būkime atsakingi ir nesitikėkim, kad valstybė turi represiškai reaguoti į kiekvieną mūsų žingsnį“, – teigė S.Skvernelis.
Spręsta dar praėjusią savaitę
Penktadienį sveikatos apsaugos ministras pranešė, kad, ribojant naktį veikiančių viešojo maitinimo įstaigų darbo laiką, planuojama vadovautis kaimyninės Latvijos pavyzdžiu. Darbo laiko ribojimo reikia, nes, pasak A.Verygos, šiose įstaigose sudėtinga užtikrinti atstumo laikymąsi ir kitas saugumo priemones.
„Norisi priminti, kad yra naktinės viešo maitinimo įstaigos. Pateiktas projektas dėl darbo laiko sutrumpinimo ir bus siūloma nustatyti taip, kaip yra kaimyninėje Latvijoje, kad būtų galima veikti iki 24 val. Tam reikėtų nusiteikti, verslai turėtų žinoti ir tam ruoštis. Mažai tikėtina, kad toks sprendimas būtų nepriimtas“, – penktadienį teigė A.Veryga.
Ministro teigimu, dėl darbo trumpinimo diskutuota tiek ministrų kabinete, tiek COVID-19 valdymo komitete. Trečiadienį nuspręsta šį klausimą perkelti į kitą pirmadienį.
Atvejų skaičius toliau auga
Trečiadienį pranešta apie 29 naujus susirgimų koronavirusu atvejus. Antradienį šis skaičius siekė 23 atvejus, pirmadienį – 32 naujus atvejus.
„Kol kas situacija nėra labai bloga. Taip, turime po keliasdešimt atvejų kiekvieną dieną, bet šiandien dar nefiksuojame eksponentinio atvejų šuolio. Tai, kad nefiksuota buvo staigaus šuolio, rodo, kad dalis visuomenės vis tik susiėmė ir situacija bent jau kol kas, bent jau laikinai yra stabili. Aišku turime rizikų“, – koronaviruso situaciją šalyje antradienį aptarė A.Veryga.
