Epidemiologų nuomone, situacija kol kas nėra dramatiška, bet į užkrato pavojų žvelgti atsainiai ir nesilaikyti socialinės distancijos jau būtų neleistina rizika. Nors užsikrėtusiųjų daugėja, dabar žmonės saugosi mažiau, nei atsiritus pirmajai užkrato bangai pavasarį.
Girdėti nuomonių, jog šiandien Lietuvai griežčiau laikytis saugumo priemonių trukdo tai, kad su pirmąja jo banga pavyko susitvarkyti sėkmingai ir žmonės esą atsipalaidavo, nelabai paiso socialinės distancijos.
Keli šimtai asmenų Vilniuje net protestavo prieš kaukių dėvėjimą, nors specialistai laiko jas veiksminga apsisaugojimo nuo viruso priemone.
Dalis žmonių linkę tikėti visokiomis sąmokslo teorijomis, skeptišką požiūrį į apsaugos priemones skatina ir kai kurie medikai, baksnojantys į Švedijos, kur nebuvo įvestas karantinas ir nereikalauta dėvėti kaukių, pavyzdį.
Bet statistika rodo, kad ši šalis vis dėlto nesėkmingai dorojosi su užkratu, o ir dabar ten padėtis gerokai prastesnė nei Lietuvoje.
Prisideda ir visuomenės nepasitikėjimas valdžia, tai skatina nepaisyti jos nurodymų. Artėjantys Seimo rinkimai kai kuriems opozicijos politikams kelia pagundų dar ir pakurstyti tokias skeptiškas nuotaikas.
Vis dėlto epidemiologija – sritis, kur politikavimas visiškai neleistinas. Čia būtinas kuo darnesnis valdžios ir visuomenės dialogas.
Žinoma, tokiam dialogui, kaip ir tango šokiui, reikia abipusio supratimo, abiejų partnerių pastangų. Valdžios blaškymasis, nenuoseklūs veiksmai, klaidos ar net neskaidrūs sprendimai iškart žudo žmonių pasitikėjimą visa koronaviruso užkardymo politika.
Šalies valdžiai ėmė atsirūgti kai kurie pavasarį skubiai vykdyti medicinos priemonių viešieji pirkimai. Paslapties šydą apie bene skandalingiausią atvejį – greitųjų testų įsigijimą – neseniai praskleidė „Lietuvos rytas“.
Kaip aiškėja, 6 mln. eurų vertės pirkimo sandorį surezgė jaunas verslininkas, sugebėjęs pašmėžuoti ankstesnės šalies vadovės D.Grybauskaitės draugijoje, patekęs ir pas prezidentą G.Nausėdą, nors vieną jo anksčiau vykdytą bedarbiams darbą susirasti turėjusį padėti projektą darbdaviai vadino ES ir Lietuvos pinigų plovykla.
Greitiesiems testams pirkti šis verslininkas įkūrė sandėliuke veikiančią įmonę, ir nors niekada anksčiau neužsiėmė medicinos priemonių tiekimu, tapo didelės vertės sandorio vykdytoju.
Tai jau pakvipo kriminalu. Ikiteisminį tyrimą atliekanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dar neskelbia, ką išsiaiškino, bet kelia įtarimų jau tai, kad testų gamintojai austrų bendrovei buvo sumokėta 1,5 mln. eurų, o 4,5 mln. eurų nusėdo tarpininkų sąskaitose.
Vienas greitasis testas valstybei atsiėjo net 4 kartus brangiau, nei siūlė kita šiam gamintojui oficialiai atstovaujanti bendrovė.
Maždaug tiek ir mokėjo jai Krašto apsaugos ministerija, įsigijusi nedidelį skaičių šių testų. Aišku, perkant jų daug daugiau kaina būtų dar žemesnė.
Greičiausiai joks verslininkas negalėtų įgyvendinti tokio viešųjų pirkimų sandorio, jei nesiremtų valdininkų ir politikų parama. FNTT tyrimas gali nuvesti ne tik prie vieno Vilniaus savivaldybės tarybos nario, bet ir prie premjero S.Skvernelio patarėjų, ir prie buvusios sveikatos apsaugos viceministrės L.Jaruševičienės.
Gal tuo ir galima paaiškinti keistą Vyriausybės vadovo reakciją į šį ikiteisminį tyrimą – jis tvirtino, kad greitųjų testų pirkimas buvo maksimaliai skaidrus, ir kažkodėl stebėjosi vien tuo, kodėl bylą tiria ne Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), o FNTT.
Atrodytų, svarbu tik tai, kad ikiteisminis tyrimas būtų sėkmingai ir kuo greičiau baigtas, taigi jokio skirtumo, kuri institucija jį vykdo. Tad kodėl abejojama FNTT veiksmais?
Pastarajai tarnybai vadovauja principingumu garsėjantis kriminalistas A.Mikulskis, atskleidęs ne vieną organizuoto nusikalstamumo grupuotę. Galbūt nuogąstaujama, kad jo vadovaujami pareigūnai gali kastis pernelyg giliai, skirtingai nei labiau į parodomąsias akcijas ar politinių užsakymų vykdymą linkusi STT?
Aišku, abejotini viešieji pirkimai anaiptol nerodo, kad Lietuvos verslas pirmiausia siekia pasipelnyti iš koronaviruso epidemijos atvertų spragų.
Lietuvos ekonomika patyrė vieną mažiausių nuosmukių ES, pranokdama net optimistiškiausias prognozes. Tai lėmė ir valdžios skatinamosios finansinės priemonės, ir verslininkų sumanumas, ir vartojimo nesustabdęs visuomenės tikėjimas ateitimi, žmonių nusiteikimas drąsiai vartoti, pirkti lietuvišką prekę.
Šalies ekonomikos smagračius greičiau suktis skatina tokios iniciatyvos kaip „Išvien dėl Lietuvos“, sutaupančios ir vartotojams milijonus eurų, ir padedančios įmonėms parduoti savo produkciją.
Žinoma, dar per anksti džiaugtis, kad Lietuvos ūkis sėkmingai išvengė rimtos krizės. Jei atsiristų antroji pandemijos banga ir vėl būtų įvestas karantinas, turbūt smarkaus ekonominio nuosmukio neišvengtume.
Tai viena priežasčių, kodėl šalies valdžia dar nekalba apie karantino sugrąžinimą. Artėjantys Seimo rinkimai taip pat vers iš paskutiniųjų vengti tokios ekonomiką ir visuomenės gyvenimą stabdančios priemonės.
