Mažiau nei už dviejų savaičių, rugsėjo 11-ąją, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praneš, kurie iš dokumentus pateikusių ir norą dalyvauti rinkimuose išreiškusių kandidatų galės dalyvauti Seimo rinkimuose. Šiuo metu VRK tikrina pretendentų dokumentus ir jų atitiktį Lietuvos įstatymas.

Tiesa, panašu, kad kai kuriems kandidatams koją pakišti gali pilietybės klausimas, ne išimtis ir buvęs europarlamentaras Antanas Guoga.

Kandidatas – tik Lietuvos pilietis

Kaip portalui lrytas.lt teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, kandidatuoti į spalio 11 d. vyksiančius Seimo rinkimus gali tik tie asmenys, kurie nėra priesaika ar pasižadėjimu įsipareigoję užsienio valstybei.

„Konstitucijos 56 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai asmenims, kurie gali būti renkami Seimo nariais. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei.

Svarbiausias būdas įvykdyti konstitucinę sąlygą būti nesusijusiam priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei yra užsienio valstybės pilietybės atsisakymas“, – detalizavo L.Matjošaitytė.

Kaip vyksta patikrinimas, ar asmuo, susiruošęs dalyvauti parlamento rinkimuose, nėra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su kita valstybe, numatyta Seimo rinkimų įstatyme. Kaip paaiškino VRK pirmininkė, norintysis dalyvauti rinkimuose privalo raštu VRK pranešti, ar jis yra, ar buvo ir kada buvo kitos valstybės pilietis.

Jei taip, privalu pateikti kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą ir kompetentingų institucijų išduotą dokumentą apie kitos valstybės pilietybės atsisakymą ar jos netekimą. Kandidatas taip pat turi suteikti galimybę VRK patikrinti pateiktų duomenų teisingumą – pateikti tinkamos formos ir turinio rašytinį sutikimą, kad VRK galėtų gauti duomenis iš Lietuvos ar kitos valstybės kompetentingų institucijų apie kandidato turimą ar turėtą kitos valstybės pilietybę, jos atsisakymą ar netekimą.

Tvarka keitėsi

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius prisiminė, kad pirmą kartą dvigubos pilietybės problema kilo dar 1992 m., kai buvo renkamas Seimas ir tada į Seimą kandidatavo Kazys Bobelis. Tuomet kilo klausimas, ar jis gali kandidatuoti, nes turėjo JAV pilietybę.

Pasak prof. V.Sinkevičiaus, įstatymas tuo metu irgi reikalavo raštiško pilietybės atsisakymo. Todėl K.Bobelis paėmė lapą popieriaus, ant kurio užrašė, kad atsisako priesaikos. VRK to pakako. Byla pasiekė Aukščiausiąjį teismą (AT) ir jis priėmė nutartį, kad Konstitucija ir įstatymas nenumato, kokiu būdu pilietybės reikia atsisakyti raštu, tai K.Bobelio atsisakymas tapo tinkamu.

Ilgą laiką, profesoriaus teigimu, tiek prezidento, tiek Seimo rinkimuose buvo laikomasi būtent tokios tvarkos – jos laikėsi ir Valdas Adamkus.

„1997 m. pabaigoje Liucijai Baškauskaitei VRK irgi pasakė, kad kandidatuodama turi atssiakyti JAV pilietybės. Ji sakė, kad šitų kvailų žaidimų nežais ir vis tiek liks JAV piliete, nes net jei pasirašys, ji liks JAV piliete, kadangi pilietybės klausimus sprendė ta valstybė, kurios pilietė ji yra.

Ji nesutiko parašyti to atsisakymo, jos VRK neregistravo, byla pasiekė Strasbūrą, teismas netenkino jos prašymo ir tada byla pakliuvo į Konstitucinį Teismą (KT). Tada KT suformulavo visiškai kitokią taisyklę nei anksčiau AT. KT pasakė, kad tas asmuo, kuris yra ir kitos valstybės pilietis, turi dvigubą pilietybę, jis negali būti renkamas Seimo nariu. Iki registruojant kandidatu, jis turi atsisakyti kitos valstybės pilietybės“, – dabartinės tvarkos atsiradimą paaiškino teisininkas V.Sinkevičius.

Atviras A.Guogos pilietybės klausimas

Artėjant spalį vyksiantiems rinkimams, ant plauko pakibo ir A.Guogos pilietybės reikalai. Pats verslininkas tikino, kad nebėra Australijos pilietis, bet VRK laukia papildomų įrodymų.

Du pasus turintis A.Guoga vieno jų atsisakyti žadėjo ne tik Darbo partijai, bet ir liberalams – dar prieš 2016 metų Seimo rinkimus. Nors iki rinkimų tuomet dar buvo likęs daugiau nei pusmetis, europarlamentaras aiškino, kad Australijos pilietybės atsisakymo procedūra yra labai ilga ir sudėtinga.

Dabar A.Guoga tvirtino, kad Australijos pilietybės jau neturi ir teigė VRK pateikęs oficialų Australijos Vidaus reikalų departamento išduotą dokumentą, kuriame nurodoma esą liepos 31-ąją pateiktas jo prašymas panaikinti turimą šios šalies pilietybę jau yra patenkintas. Australai A.Guogos pageidavimą atsisakyti pilietybės esą patenkino praėjus mažiau nei savaitei – rugpjūčio 5-ąją.

Tiesa, VRK pateiktame dokumente taip pat nurodoma, kad A.Guoga Australijos Vidaus reikalų departamentui per 28 dienas dar turi atsiųsti pasą ar kitus ankstesnę pilietybę patvirtinančius pažymėjimus. Be to, užsimenama esą šios šalies tvarka numato, kad buvęs pilietis dar kurį laiką gali pakeisti nuomonę.

Abejones, ar kandidato į Seimą nesaisto priesaika su kita valstybe sustiprina ir tai, kad rinkimų organizatoriams A.Guogos pateiktas raštas yra ant oficialaus blanko, bet nepatvirtintas parašu.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė kol kas nesiėmė vertinti, ar A.Guogos pateiktų Australijos pilietybės atsisakymo dokumentų pakanka registruoti jį kandidatu. L.Matjošaitytė teigė, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos neturi informacijos apie tai, jog A.Guoga būtų atsisakęs pilietybės. Todėl, anot VRK vadovės, komisija kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, kad ši patvirtintų, ar A.Guogos pateikta informacija yra teisinga.

„A.Guoga yra mus informavęs apie Australijos pilietybės atsisakymą, bet šią informaciją dar reikia patikrinti. Kol kas vertinti, ar A.Guoga atitinka įstatymo keliamus reikalavimus tikrai negalime“, – lrytas.lt sakė VRK pirmininkė.