Tokių įtarimų opozicijai kilo po to, kai rajonų ligonines pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos raštas apie Europos Komisijos lėšomis vykdomą gydymo įstaigų savanoriško bendradarbiavimo projektą.
Opozicijos atstovai nuogąstauja, kad įgyvendinus šį projektą, būtų sunaikintos rajoninės ligoninės.
„Sveikatos apsaugos ministerija ir jos vadovas Aurelijus Veryga daro tinklo pertvarką, tik ją pabrėžia kaip bendradarbiavimo projektą, nors po jo keistųsi ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos struktūra, ir įstatymų bazė ir įstaigų juridinis statusas, reikės didelių pakeitimų. Neinformavus visų suinteresuotų pusių, o gauname signalus, jog taip ir yra, siekiama padaryti tinklo reformą, kuria bus sunaikintos rajoninės ligoninės“, – įspėjo Seimo komiteto pirmininko pavaduotojas Raimundas Martinėlis.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų įsitikinimu, tai – apgaulingas projektas. Juo esą siekiama įgyvendinti ankstesnę A.Verygos viziją – apjungti šalies gydymo įstaigas į penkis stambius centrus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą valdantieji jau buvo užsimoję užpernai.
Tada valdančiųjų priimtus įstatymus vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šalies vadovė aiškino, kad remia neefektyvaus, brangaus ir kokybiškų paslaugų negarantuojančio ligonių tinklo reformą, vis dėl to įžvelgė galimų prieštaravimų Konstitucijai.
Mato velnišką A.Verygos užsispyrimą
Seimui nepavyko atmesti šalies vadovės veto ir valdantieji tikino, kad iki rinkimų niekas uždarinėti ligoninių nesiruošia. „Tačiau, panašu, kad pasinaudojęs dabartine sumaištimi dėl pandemijos, A.Veryga mėgina įgyvendinti savo planus“, – įsitikinęs ir konservatorius Antanas Matulas.
Anot A.Matulo, iš gydymo įstaigų vadovų reikalaujama savanoriškai sutikti ir pasirašyti dėl penkių regioninių centrų sukūrimo. „Norima sukurti apskričių valdybas, per kurias būtų siekiama valdyti personalą, paslaugas, turtą – taip iš esmės būtų kuriamas tas pats modelis, kurio A.Veryga siekė ir anksčiau – pakeisti medicinos paslaugų tinklą“, – neabejoja A.Matulas.
Seimo nariai piktinasi, kad apie tokius planus nieko nežino nei gydymo įstaigos, nei jų steigėjai, nei Seimo Sveikatos reikalų komitetas. „Supratę, kas slypi po šiuo projektu kai kurių rajonų savivaldybių vadovai jau pareikalavo, kad ligoninių vadovai atšauktų savo parašus“, – lrytas.lt tvirtino politikas.
A.Matulo nuomone, tokie projektai turėtų būti įgyvendinami ne slapta ar apgaule, o po išsamių ir atvirų diskusijų: „Matome velnišką A.Verygos užsispyrimą uždaryti mažesnes ligonines ir sunaikinti egzistuojantį šalies ligoninių tinklą. Dabar tai daroma pasinaudojant Europos Sąjungos pinigais“.
Konservatorius ragino ministrą nustoti terorizuoti medikus, savivaldybes bei visuomenę. „Dabar, kai COVID-19 virusas vėl ima siekti kritinį lygį, prievarta rinkti parašus iš įstaigų vadovų yra nedovanotina. Raginu Savivaldybių asociaciją tarybose apsvarstyti projektą ir tik tuomet priimti sprendimą dėl dalyvavimo“, – pažymėjo A.Matulas.
Atsiprašė dėl sukelto nerimo
Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad ligoninių, savivaldybių ir politikų nerimas nepagrįstas – ministerija esą neplanuoja jokių reformų sveikatos sektoriuje: nei gydymo įstaigų sujungimo, nei apjungimo, nei prijungimo.
„Tam nėra jokio pagrindo“, – lrytas.lt tikino ministro atstovė Lina Bušinskaitė.
Tiesa, kilus nemenkai sumaiščiai, ministerija pripažino, jog įvyko nesusipratimas ir atsiprašė dėl sukelto nerimo. „Akivaizdu, kad įvyko nesusipratimas, dėl kurio labai apgailestaujame: A.Verygos ir projektą koordinuojančių darbuotojų atostogų metu regionų gydymo įstaigoms buvo išsiųstas klaidinantis raštas (…). Dar kartą atsiprašome, kad rašto turinys sukėlė tiek nerimo mūsų šalies gydymo įstaigoms“, – kilusį gaisrą gesino L.Bušinskaitė.
Anot ministro patarėjos, įvyko žmogiškoji klaida: „Europos Komisijos (EK) skelbtą paslaugų pirkimą laimėjusi ir projektą koordinuojanti įmonė „Ernst&Young“, ėmusis tokios iniciatyvos, atsakingai neįvertino nei rašto turinio, nei galimos reakcijos ir pasekmių.
Padėtį apsunkino tai, kad raštą rengė ministerijos darbuotojas, nuolat nedirbantis su šiuo EK inicijuotu ir finansuojamu projektu, tai reiškia, jis nebuvo pakankamai įsigilinęs į projekto esmę.
Dėl to rašto turinys taip pat galėjo būti netikslus ir klaidinantis.
Apie įvykusį nesusipratimą jau kalbėjomės tiek su Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek su „Ernst&Young“ atstovais. Jei prireiks, apie projekto nesklandumus kalbėsimės ir su EK atstovais, nes tokie atvejai neturi kartotis“.
Nori skatinti bendradarbiavimą
Anot ministerijos, pagal EK struktūrinių reformų rėmimo programą vykdomo techninės pagalbos projekto „Ligoninių tinklo pertvarka“ su gydymo įstaigų pertvarka esą niekaip nesusijusi.
Teigiama, jog šio projekto tikslas – apibrėžti ir išbandyti veiksmingą ir praktiškai įgyvendinamą ligoninių bendradarbiavimo modelį.
„Tai – pilotinis projektas, orientuotas į gerosios praktikos sklaidą“, – nurodė ministerijos atstovė.
Pasak L.Bušinskaitės, ekstremali situacija ir karantinas paveikė sveikatos sektorių: „Būtent šiuo laikotarpiu koordinuojančios ar lyderiaujančios šalies gydymo įstaigos – Santaros klinikos, Kauno klinikos, Kauno klinikinė ligoninė, Šiaulių respublikinė ligoninė, Panevėžio respublikinė ligoninė ir Klaipėdos regiono gydymo įstaigos – pačios atrado naujus bendradarbiavimo modelius, kuriuos sėkmingai išnaudoja iki šiol.
Atsižvelgdami į tai, būtent su šiomis didžiosiomis klasterinėmis gydymo įstaigomis kalbamės apie bendradarbiavimo susitarimo pasirašymą minėtojo projekto rėmuose.
Tai leistų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu pasiektą įdirbį dar labiau gryninti bei tobulinti.
Su šiomis įstaigomis kalbama apie galimą bendradarbiavimą, organizuojant pacientų srautus, tiekiant telemedicinos paslaugas, taip pat vykdant viešuosius pirkimus, perskirstant žmogiškuosius išteklius. Juolab kad tokia praktika jau vyko ekstremaliosios situacijos ir karantino metu. Ši patirtis yra vertinga ir ateičiai.“.
L.Bušinskaitė dar kartą pabrėžė, kad medikų visuomenę ant kojų sukėlęs ministerijos raštas su regionų gydymo įstaigomis neturi nieko bendra. Tiesa, ant A.Verygos patarėjos, jei regionai norėtų dalyvauti projekte, tokią galimybę turės.
Bando pasinaudoti sumaištimi?
Bet tokie ministerijos atstovų paaiškinimai opozicijos atstovų neįtikino.
A.Matulas įsitikinęs, kad ministeriją ir jos vadovą esą galėjo sutramdyti valstiečių vadovybė, kurią taip pat pasiekė kilęs nepasitenkinimas. Bet jis taip pat abejoja, kad ji galėjo nežinoti apie A.Verygos planus.
Anot A.Matulo, matyt, tikėtasi, kad šįkart, prisidengus ES projektu, niekas nesuuos, kad pradėtas ligoninių tinklo optimizavimas. „Po to jau sugrąžinti viską būtų per vėlu, tektų tai įteisinti“, – svarstė opozicijos veikėjas.
Politikas mano, kad sustabdyti paleistą traukinį jau būtų buvę gana sudėtinga. „Laimė, kad kai kurios įstaigos įžvelgė klastą. Pradėjus kelti triukšmą, valstiečiams prieš rinkimus neliko kitos išeities kaip priversti A.Verygą pranešti, kad įvyko klaida, nesusipratimas. Bet jokio nesusipratimo čia nėra. Tai – buvo sąmoningas ir sistemingas veikimas“, – neabejoja A.Matulas.
Anot konservatoriaus, kad tai nėra kažkoks nesusipratimas esą rodo ir pasirinktas laikas. „Tik atkreipkite dėmesį, kada tai daroma. Kai siaučia virusas, o politikai užsiėmę rinkimais. Tai geras laikas slapta padaryti tai, ko normaliomis aplinkybėmis A.Verygai padaryti nepavyko. Vis dėl to valstiečiai apsiskaičiavo naiviai tikėdamiesi, kad koronavirusas ir būsimi rinkimai užgoš medikų, politikų ir žiniasklaidos budrumą ir A.Verygos rankomis bus galima padaryti tai, ko nepavyko anksčiau“, – kalbėjo nuožmus pastarojo kritikas.
Pokyčiai – būtini, bet turi būti apgalvoti
Buvęs Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas sutinka, kad sveikatos apsaugos sektoriaus reforma būtina, tačiau ji esą turėtų būti atliekama apgalvotai ir ne taip brutaliai.
A.Matulas mano, kad prieš optimizuojant ligoninių tinklą arba uždarant kai kurias rajonų ligonines, turėtų būti sustiprinta pirminė sveikatos priežiūros grandis.
„Dabar ambulatorijose mažėja gydytojų ir absoliučiai nieko dėl to nedaroma. Gydytojai konsultantai iš viso išsibėgiojo iš regionų. Tai kaip galima dar labiau viską apjunginėti, jeigu medikai žmonėms jau ir taip tapo beveik nepasiekiami. Uždarinėti ligonines tuomet, kai neefektyviai veikia pirminė ir konsultacinės grandys, yra nusikaltimas prieš žmones“, – piktinosi A.Matulas.
Opozicijai priklausanti kita Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Irena Degutienė taip pat mano, kad gydymo įstaigos jau bendradarbiauja ir be ministerijos įsikišimo.
Tiesa, Seimo vicepirmininkė mano, kad apie ligoninėms kylančius iššūkius, kuriuos atskleidė ir koronaviruso pandemija bei galimą tinklo pertvarką būtina kalbėtis, bet tai privalu daryti atvirai. „Ne tik susėdus ministrui su keliais savo patarėjais, bet ir su tais pačiais ligoninių vadovais, kurie jau ir patys supranta, kad tokie, kokie jie yra šiandien, negalės išsilaikyti“, – svarstė Seimo vicepirmininkė.
Parlamentarė paminėjo, kad jau dabar mažesnės rajonų ligoninės ieško įvairių išeičių. „Kiek žinau, pavyzdžiui, Kupiškio ligoninė turi sutartį su Panevėžio ligonine ir jos bendradarbiauja. Bet negalima to joms primesti iš pasalų. Tokie dalykai negali vykti po kilimu“, – lrytas.lt sakė I.Degutienė.
Nežinojo, bet žada aiškintis
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovė valstietė Asta Kubilienė lrytas.lt teigė, kad opozicijos inicijuojamas komiteto posėdis įvyks rugsėjo 9-ąją.
Parlamentarė vengė komentuoti, ar opozicijos atstovų nuogąstavimai pagrįsti. „Net negirdėjau, kad jie kalbėtų apie kažkokias grėsmes. Bet jei tokių kas nors mato, aptarsime posėdyje“, – sakė A.Kubilienė.
Vis dėlto Seimo komiteto vadovė pripažino, kad politikai apie šalies ligoninių vadovus sugluminusį ministerijos vykdomą projektą nieko nežinojo.
Ar neprivalėjo žinoti? „Viską išsiaiškinsime, kai gausime informaciją. Dabar aš net nežinau apie ką konkrečiai kalbama“, – kartojo A.Kubilienė.
