Šermenys įvyko, vyks ir laidotuvės – taip apie Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonės (MBA) ateitį kalbėjo jo prieigose gyvenantys kauniečiai. 

Pirmadienį jie surengė simbolinius šermenis, mat vis garsiau kalbama apie galimybę sustabdyti šios bjaurų tvaiką skleidžiančios įmonės veiklą. 

Eisenoje dalyvavo daugiau kaip pusšimtis žmonių, kurie pasirūpino ne tik plakatais, bet ir dujokaukėmis.

Nuo pat įmonės veiklos pradžios prieš penkerius metus jos pašonėje gyvenantys kauniečiai jautė nemalonų tvaiką. Dėl vyraujančio vėjo labiausiai kenčia Ramučių (Kauno r.) gyventojai. 

Visi bandymais sumažinti bjaurius kvapus nepasiekė norimo rezultato, o įmonės savininkams beliko skėsčioti rankomis ir aiškinti, neva dėl pasirinktos technologijos visiškai panaikinti sklindančio tvaiko nėra galimybių.

Tiesiog įmonei reikėjo paieškoti tinkamesnės vietos, kad jos skleidžiamą tvaiką justų gerokai mažiau žmonių. 

Projektą inicijavusi Aplinkos ministerija šiam objektui išleido apie 30 mln. eurų. 

Aptiko ir pažeidimų

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuriam pabodo kiekvieną dieną klausyti Karmėlavos seniūnijos gyventojų skundų dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų, praėjusią svaitę pareiškė, kad vertėtų pagalvoti, ar ši įmonė išvis reikalinga. 

Pasak jo, Kauno MBA veikla diskredituoja visą atliekų tvarkymo politiką: nors investuota įspūdinga pinigų suma, tačiau žadėtos naudos gyventojai nepajuto. Priešingai – jie priversti kęsti įmonės skleidžiamą smarvę. 

Aplinkos apsaugos departamento specialistai liepą ir rugpjūtį vykusių neplaninių patikrinimų metų nustatė, kad įrenginiai išties naudojami nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų. 

„Tokia veikla negali tęstis“, – rėžė V.Makūnas ir pasiūlė drąsų sprendimą – stabdyti atliekų rūšiavimo įmonės darbą, nes ji atlieka tik nereikalingo tarpininko vaidmenį. 

Paragino prisiimti atsakomybę

Tuo tarpu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pasiūlė liautis politikavus, jausti atsakomybę už savo senus sprendimus ir imtis konkrečių veiksmų, kad susidariusi situacija pagaliau būtų išspręsta.

Pasak mero, tokiam objektui Kauno mieste apskritai nevieta ir ši gamykla turėtų būti likviduota.

„Kauno regiono MBA skaičiuoja jau penktus metus, todėl keista matyti, jog kai kurie kolegos tik dabar pabudo ir ėmė demonstruoti savo susirūpinimą, vis akcentuodami Kauno vardą. Žmonių problemas derėtų spręsti nuolat, ne tik prieš rinkimus. 

Reikia priminti, kad tai yra ne miesto, o viso Kauno regiono organizacija, kurios dalininkai – šešios savivaldybės. Šis projektas gimė gerokai seniau nei prasidėjo jo statybos 2014 metais ir startavo veikla 2016-ųjų sausį.

Pats buvau naujai pradėjęs eiti mero pareigas, o Kauno rajono ir Jonavos merai ilgą laiką dalyvavo šio projekto kūrime. Dabar jie kalba kitaip, užuot jautę atsakomybę ir tiesiog atsiprašę. Padaryta nesąmonė už Europos Sąjungos pinigus, bet nedrįstama to pripažinti.

Mūsų komanda, ateidama dirbti Kaunui, MBA projektą rado kaip prieš tai buvusiųjų palikimą su nelabai maloniu kvapu. Paprastai kalbant, viskas buvo po fakto – vyko MBA paleidimas“, – pareiškė Kauno meras V. Matijošaitis. 

Prisimena pasakytus žodžius

Jis tikino puikiai prisimenantis, ką sakė per atidarymą: „Jei išmokysime visuomenę rūšiuoti, gal po kelių metų džiaugsimės šios gamyklos uždarymu“. 

Praėjus penkeriems metams meras tikino besilaikantis tos pačios nuomonės ir esąs tikras, kad toks monstras nereikalingas.

Pasak V.Matijošaičio, reikia sulaukti ES struktūrinių fondų lėšoms taikomo 5 metų termino, po kurio bus galima imtis realių veiksmų uždarant šią gamyklą. Antraip tai būtų pernelyg didelė finansinė našta visam Kauno regionui. 

Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o kauniečiams – atitinkamai 5,5 mln. eurų. 

Nuostolių suma – įspūdinga

Apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 procento nuo bendro atliekų kiekio.

Pinigine išraiška skaičiai atrodo taip: tinkamų perdirbimui antrinių žaliavų išrūšiavimas kainuoja 9 mln. eurų, o pajamos – 78 tūkst. eurų pajamų.

„Kauno mieste jau dabar veikia pakankamai gerai išvystyta pirminio atliekų rūšiavimo sistema. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos. 

99 procentai į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais.

Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. Eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje“, – aiškino bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln eurų, o Kauno miesto gyventojams – apie pustrečio milijono kasmet.

Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga 62,81 Eur/t.

Kauno MBA įsteigė viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC), kurios dalininkai yra šešios regiono savivaldybės bei Kauno savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno švara“, todėl įmonės reikalus tenka spręsti bendru sutarimu. 

Dalininkų susirinkimo sprendimai priimami 3/4 balsų dauguma. Dalininkų susirinkimas numatytas kitą savaitę.