Ramučių gyventojams apsaugos priemonių prireikė dar tuomet, kai apie pavojingą infekciją nieko nežinojo net A.Veryga.
Tiesiog taip jie stengėsi apsisaugoti nuo bjauraus tvaiko, sklindančio iš penktus metus mieste, Taikos prospekte, veikiančios Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonės (MBA), kurios pagrindinis uždavinys – buitinių atliekų rūšiavimas.
Nuo pat įmonės veiklos pradžios jos pašonėje gyvenantys kauniečiai jautė nemalonų tvaiką. Dėl vyraujančio vėjo labiausiai kentėjo būtent Ramučių gyventojai.
Visi bandymais sumažinti bjaurius kvapus nepasiekė norimo rezultato, o įmonės savininkams beliko skėsčioti rankomis ir aiškinti, neva dėl pasirinktos technologijos visiškai panaikinti sklindančio tvaiko nėra galimybių. Tiesiog įmonei reikėjo paieškoti tinkamesnės vietos.
Dar vertėtų priminti, kad projektą inicijavusi Aplinkos ministerija šiam objektui išleido apie 30 mln. eurų. Pinigai ištaškyti tam, kad keliems tūkstančiams šalies gyventojų smarkiai apkarstų kasdienio gyvenimo sąlygos.
Šiame fone aplinkos apsaugos specialistų aiškinimai, neva miške išmesdami senas automobilių padangas ar prekybos centre naudodami plastikinius maišelius kenkiame gamtai, atrodo labai neįtikinamai.
O kur ekologines idėjas skleidžiantys aktyvistai, nepraleidžiantys progos papamokslauti apie būtinybę iš taršaus automobilio persėsti ant dviračio? Jie turėtų ištisą parą budėti prie Kauno MBA vartų ir susikibę rankomis užtverti kelią sunkvežimiams.
Pirmasis ryžtingų veiksmų ėmėsi Kauno rajono meras V.Makūnas, kuriam pabodo kiekvieną dieną klausyti Karmėlavos seniūnijos gyventojų skundų dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų.
Pasak jo, Kauno MBA veikla diskredituoja visą atliekų tvarkymo politiką: nors investuota įspūdinga pinigų suma, tačiau žadėtos naudos gyventojai nepajuto. Priešingai – jie priversti kęsti įmonės skleidžiamą smarvę.
Aplinkos apsaugos departamento specialistai liepą ir rugpjūtį vykusių neplaninių patikrinimų metų nustatė, kad įrenginiai išties naudojami nesilaikant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų sąlygų.
„Tokia veikla negali tęstis“, – rėžė V.Makūnas ir pasiūlė drąsų sprendimą – stabdyti atliekų rūšiavimo įmonės darbą, nes ji atlieka tik nereikalingo tarpininko vaidmenį.
Kauno MBA išrūšiuoja apie 2 proc. atliekų, kurios vis tiek vežamos deginti į netoliese iškilusią Kauno kogeneracinę jėgainę. Kauno rajono valdžios nuomone, tokia technologija, kai atliekamas dvigubas darbas, o į aplinką išmetami kvapai, nepateisinama jokiais logiškais argumentais.
Tikslingiau esą sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kai valstybė investuoja į pirminį rūšiavimą, o visas kitas atliekas degina. Todėl savivaldybės gali sudaryti tiesiogines sutartis su kogeneracine jėgaine.
V.Makūnas jau surado ir sąjungininkų – jo pozicijai visiškai pritaria Jonavos rajono meras M.Sinkevičius. Abi savivaldybės svarsto galimybes iš pradžių bent jau atsisakyti Kauno MBA paslaugų.
Jeigu jiems pavyktų grąžinti dvokiančią MBA Aplinkos ministerijai, o atliekų surinkimo sistema visiškai nenukentėtų, šį įvykį vertėtų įtraukti į naujųjų laikų Lietuvos istoriją. Tačiau ne viskas taip paprasta.
Kauno MBA įsteigė viešoji įstaiga Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC), kurios dalininkai yra šešios regiono savivaldybės bei Kauno savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno švara“, todėl įmonės reikalus tenka spręsti bendru sutarimu.
Dalininkų susirinkimo sprendimai priimami 3/4 balsų dauguma, todėl neužtektų palenkti į savo pusę Kaišiadorių, Kėdainių bei Raseinių rajonų vadovus.
Reikia dar bent vieno balso. Viską lemtų Kauno savivaldybės bei jos valdomos bendrovės „Kauno švara“ atstovų pozicija, kuri negali būti skirtinga.
Jie nepalaikytų siūlymo stabdyti MBA veiklą net ir tokiu atveju, jeigu išties nemato prasmės naudotis šios įmonės paslaugomis, mat idėją pasiūlė aršus Kauno mero V.Matijošaičio oponentas V.Makūnas.
„Nenorėjote atsidurti miesto glėbyje, tai ir nešiokite kaukes savo miegamajame. Aš būčiau problemą išsprendęs“, – galėtų šyptelėti V.Matijošaitis.
Vis tik jis turbūt nenorėtų užsitraukti visų regiono kolegų nemalonę, jeigu pastarieji išreikštų vieningą poziciją, todėl pasirinkimas nebus lengvas, o laukti liko nedaug – artimiausias dalininkų susirinkimas numatytas rugsėjo pradžioje.
„Laikinoji sostinė“
