Palangoje gyvenęs žinomas verslininkas, mecenatas R.Karpavičius ne kartą draugams ir artimiesiems buvo prasitaręs, kad nemėgsta Kauno, ir vis stengėsi jį aplenkti.
Bet būtent šiame didmiestyje, likus keliems mėnesiams iki 61 metų milijonieriaus mirties, buvo skubiai ir tyliai, iš anksto paprašius neviešinti, įregistruota jo antroji santuoka su kauniete Aiste Grybauskiene.
Prieš tai taip pat Kaune mįslingomis aplinkybėmis buvo sudarytas jo testamentas, dėl kurio dabar vyksta kova Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Greitai progresavusiu smegenų vėžiu – glioblastoma sirgusio R.Karpavičiaus šimtamilijoninio palikimo drama turi nemažai tamsių paslapčių, kurias tęsdamas tyrimą toliau aiškinosi „Lietuvos rytas“.
Viena tokių paslapčių gaubė jo antrąją santuoką su 46 metų kauniete A.Grybauskiene.
Po R.Karpavičiaus mirties našlė portalui delfi.lt teigė, kad santuoka su milijonieriumi buvo „su bažnytiniu palaiminimu, registruota civilinėje metrikacijoje. Vestuvės buvo normalios“.
Ar tai teigdama našlė neturėjo duomenų, kad milijonierius buvo susituokęs bažnyčioje su pirmąja žmona, o gal ji specialiai siekė suklaidinti visuomenę?
Po tokio viešo našlės pareiškimo šoką patyrė pirmoji verslininko žmona Audronė Karpavičienė. 63 metų palangiškė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad ją ir R.Karpavičių daug metų siejo bažnytinė santuoka. Jo prašymu 2003 metais santuokos įžadai buvo atnaujinti Kretingos bažnyčioje.
R.Karpavičiaus antrosios santuokos palaiminimo bažnyčioje aplinkybės sukėlė audrą ir tarp tikinčiųjų. Jiems kilo pagrįstas klausimas: koks kunigas tokiomis aplinkybėmis išdrįso palaiminti antrąją turtuolio santuoką?
Gal našlė Aistė Karpavičienė išsklaidytų abejones? Tačiau įmonėje „Marijampolės pieno konservai“ rinkodaros vadovės pareigas einanti kaunietė į „Lietuvos ryto“ klausimus ir vėl neatsakė. Todėl leidausi ieškoti tas mįslingas vedybas laiminusio kunigo.
Sieja ir bajoriška kilmė
Vienas iš Bažnyčios tarnų, kuris galėjo žinoti apie R.Karpavičiaus ir A.Grybauskienės santuokos užkulisius, – kaunietis pranciškonų kunigas Paulius Saulius Bytautas.
Jį ir Kaune žinomą visuomenininkę siejo bajoriška veikla, jie abu save laiko bajoriškos kilmės.
P.S.Bytautą miestiečiai ne kartą yra matę ir senamiesčio renginiuose šalia A.Grybauskienės.
Kauno Šv.Jurgio Kankinio bažnyčia, kurioje tarnauja P.S.Bytautas, prieš kelerius metus kvietė miestiečius į Šv.Pranciškaus, gyvūnų globėjo, dienos paminėjimą.
Renginį tada organizavo Kauno senamiesčio draugija, kuriai vadovavo A.Grybauskienė.
Šv.Jurgio Kankinio bažnyčia – netoli Kauno rotušės, kurioje 2019 metų kovo 28-ąją buvo skubiai registruota civilinė R.Karpavičiaus santuoka.
„Aš nelaiminau, mes tokių dalykų nedarome. Būkite toliau savo paieškose, o aš turiu reikalų“, – atsakė kunigas S.P.Bytautas, kai paklausiau apie jo bičiulės ir milijonieriaus santuoką.
Netikėti dvasininko žodžiai
Netoli Kauno rotušės, tik arčiau tekančio Nemuno, stūkso kita bažnyčia – gotikinė Vytauto Didžiojo, laikoma seniausia mieste. Jos stogas dabar remontuojamas. Gal tam lėšų atseikėjo ir R.Karpavičius, gal tarp jos skliautų nuskambėjo palaiminimas jaunavedžiams?
Vytauto Didžiojo bažnyčios rektorius, Kauno arkivyskupijos egzorcistas Kęstutis Rugevičius nesikratė pažinties su A.Grybauskiene ir R.Karpavičiumi. Tačiau netikėtai ištarė: „Jų bažnytinės santuokos tikrai nebuvo.“
Kuo tada tikėti – našle, gedinčia mylimo vyro, ar dvasininku, kuris žinomas ne tik Kaune?
Pavyzdžiui, Kėdainiuose jis sėdėjo prie vieno stalo šalia turtingos verslininkės Jolantos Blažytės per jos valdomos bendrovės šventę.
K.Rugevičius šiek tiek susijaudino išgirdęs mano klausimus apie R.Karpavičių ir jo antrąją santuoką. Vis dėlto garbus dvasininkas sutiko „Lietuvos rytui“ papasakoti apie pažintį su sunkiai sirgusiu milijonieriumi ir atskleisti, kas iš tiesų vyko lemtingą 2019 metų kovo 28 dieną.
Užsuko tik pasimelsti
– Žinomo verslininko R.Karpavičiaus ir kaunietės A.Grybauskienės santuoka buvo įregistruota Kauno Rotušėje 2019 metų kovo 28-ąją. Ar tą dieną jie tuokėsi ir bažnyčioje? – paklausiau 62 metų kunigo K.Rugevičiaus.
– Jie tada tikrai nepriėmė Santuokos sakramento bažnyčioje. Jie susituokė tik civilinėje metrikacijoje, o į bažnyčią atėjo tik pasimelsti.
Aš laiminau juos tik kaip piliečius, kurie atsidūrė sunkioje situacijoje, bet tikrai ne jų santuoką.
– Kuo skiriasi toks palaiminimas nuo santuokinio?
– Jei būčiau laiminęs jų santuoką ir teikęs Santuokos sakramentą, prieš tai jie būtų privalėję atnešti visus reikiamus dokumentus. O jie tiesiog užėjo pasimelsti.
Buvo neaiškumų dėl jo ligos, jo statuso. Jei jis buvo jau anksčiau priėmęs Santuokos sakramentą, tada negalėjo antrą kartą jo priimti iki tol, kol nėra paskelbta, kad pirmoji bažnytinė santuoka negalioja.
Jei tokių kliūčių yra, jaunavedžiai negali priimti sakramento. Jis priimamas iki gyvenimo pabaigos, nebent Bažnyčios tribunolas paskelbia, jog santuoka yra niekinė arba negaliojanti.
– Kiek gali užtrukti bažnytinės santuokos anuliavimo procedūra?
– Kartais ji užtrunka ir kelerius metus.
– Kokius dokumentus R.Karpavičius ir A.Grybauskienė būtų turėję pateikti, kad būtų palaimintos jų vedybos?
– Jie turėjo pateikti įrodymus iš jų krikšto vietos, kad yra pakrikštyti, laisvi tuoktis, tam nėra jokių kliūčių – nei ankstesnių šeiminių įsipareigojimų, nei ankstesnės bažnytinės santuokos su kitu žmogumi visam gyvenimui.
Reikia ir leidimo iš tos parapijos, kur tikintysis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Vietos bažnyčia turėtų duoti siuntimą.
Tokia procedūra galioja visame pasaulyje. Yra ir kursai. Bet jeigu žmonės tuokiasi solidaus amžiaus, aš nevarau jų į kursus kartu su aštuoniolikamečiais.
Dar turėtų būti atlikta išpažintis. Taigi santuokiniam gyvenimui turi būti ruošiamasi rimtai. Santuokos sakramentas iš dviejų žmonių padaro šeimą, du žmones sujungia stipriais saitais.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jeigu Bažnyčia suteikė santuokos palaiminimą, civilinė metrikacija nėra būtina. Pateikus pažymas bažnytinė santuoka gali būti įteisinta juridiškai.
Užsakydavo mišias už sveikatą
– Ar melsdamasis kartu su R.Karpavičiumi ir A.Karpavičiene jūs žinojote, kad jie tą dieną susituokė Kauno rotušėje?
– Jie ėjo Kauno senamiesčiu ir tik kaip privatūs žmonės užėjo pasimelsti, o tada paprašė ir palaiminti.
Aš ir palaiminau. Tikrai nebuvo nieko panašaus į santuoką.
– Gal jie iš anksto su jumis tarėsi, kad tą dieną užeis?
– Matyt, derino, bet neprisimenu. Jeigu žmonės nori iš kažkur atvykti, paprastai paskambina ir paklausia: „Ar galiu, kunige, atvykti?“
Būna, kad žmonės nori ateiti maldos sau ar savo šeimai, turi kokių nors rūpesčių, nori su kunigu pasikalbėti.
Bet tai neturi nieko bendra su Santuokos sakramentu.
– Kodėl tada našlė viešai pasakė, kad vestuvės su R.Karpavičiumi buvo su bažnyčios palaiminimu?
– Ne, to tikrai nebuvo. Kartoju: jie tik užėjo ir paprašė pasimelsti.
Pasimelsti ar ko nors palinkėti kunigas gali kiekvienam žmogui, nepaisant jo statuso, pasiekimų. Aš už juos pasimeldžiau ne kaip už šeimą, o kaip už tuos, kuriems reikia pagalbos. Jis buvo ligonis.
Tai buvo ne ceremonija, o tik paprasta trumpa malda. Truko gal dešimt minučių.
Patikinu – bažnyčioje nėra jokių įrašų, jie niekur nepasirašė. Jeigu nėra įrašo, tai nėra ir bažnytinės santuokos.
– Ar R.Karpavičius pats atėjo į bažnyčią, o gal buvo atvežtas neįgaliojo vežimėlyje?
– Neatsimenu, ar buvo vežimėlis. Aš tada tikrai nežinojau, kas tas Karpavičius, kokie jo nuopelnai. Tiktai vėliau girdėjau, kad jis Palangoje daug mecenavo.
Bet mūsų bažnyčioje Kaune jis nieko nemecenavo.
Ateidavo žmogus, pasimelsdavo. Asmeniškai jo nepažinojau ir nežinojau, kokios profesijos, kokio kalibro tai yra žmogus.
Paskui įsikalbėjome. Jie lyg su pienine buvo susiję. Bet daugiau sužinojau tik tada, kai jis mirė.
– Ar jie buvo atėję ir anksčiau, dar iki kovo 28-osios?
– Taip, jie ateidavo, užsakydavo mišias už sveikatą – tai abu, tai kuris vienas.
Į bažnyčią ateina įvairių žmonių, bet aš neklausinėju, koks jų šeimos statusas, kokia sveikatos būklė. Jie sakė, kad buvo operacija, kad jis buvo ligoninėje. Dar pasakė, kad kitur gyveno ir atsikėlė į Kauną. Paprašė pasimelsti, o aš sutikau.
Pasakė apie smegenų naviką
– Ar R.Karpavičius jums užsiminė, kad praeityje tuokėsi bažnyčioje su pirmąja žmona?
– Man atrodo, jis kalbėjo, kad turėjo santuoką. Galiausiai buvo matyti amžiaus skirtumas. Bent jau man tai krito į akis. Kita vertus, dabar daug tokių porų.
Ar tai buvo išskaičiavimas, ar kiti dalykai, aš nežinau. Todėl ir nelaiminau jų kaip šeimos. O maldos sergančiam žmogui negi atsakysi?
– Ką R.Karpavičius ir A.Grybauskienė, prašydami maldos, kalbėjo apie ligą?
– Iš pradžių ir jis, ir ji kalbėjo, kad yra kažkas su galva. O prašydami tos maldos jie užsiminė, kad yra smegenų navikas.
Tačiau jis ruošėsi dar gyventi, labai tikėjosi ir džiaugėsi, kad ta moteris jam padeda. O kaip buvo iš tikrųjų, aš nežinau.
– Ar kovo 28-ąją, kai už juos meldėtės, R.Karpavičius įstengė kalbėti?
– Jie per daug nekalbėjo. Man nekrito į akis, kad kažkas negerai. O su pirmąja žmona jis iki kada gyveno? – paklausė K.Rugevičius.
– Iki 2018 metų lapkričio 15-osios R.Karpavičius ir jo pirmoji žmona Audronė Karpavičienė gyveno tame pačiame name Palangoje.
– Tada keista, – susimąstė kunigas. – Aš net neįsivaizdavau, iki kokio laipsnio viskas, kad jis tiktai prieš pusmetį buvo su kita žmona. Tada natūralu, kad yra daug klaustukų, ypač kai kvepia dideliais pinigais.
Gali būti kažkas nešvaraus. Labai gerai, kad jūs ieškote tiesos.
– Ar tada jums nekilo įtarimų, kad tas maldos prašymas galbūt susijęs ne tik su sveikata, o ir su kitais, pavyzdžiui, turtiniais reikalais?
– Man tada nekilo tokių įtarimų, nors tokie dalykai galimi.
Jei būčiau įtaręs, gal būčiau kitaip pakreipęs ar jį paprotinęs.
Dabar daug vedybų iš išskaičiavimo. Tik nė vienas žmogus, kuris turi tokių išskaičiavimų, pats to neprisipažįsta.
Tokių būna ir dvidešimtmečių, ir keturiasdešimtmečių.
Paliekamos šeimos, vaikai rauda. Nors prieš tai buvo sakyta, kad tai pirma ir vienintelė meilė.
Man ir vieną, ir kitą pusę tenka išklausyti. Būna, žmonės apanka, įsimyli, susižavi. Bet jie savęs iš šono nemato.
Yra tokių, kurie moka apsukti galvą, įtikinti, kad žmogus jam ar jai – vienintelis. Tokių yra ir vyrų, ir moterų. Kiek žmonių – tiek likimų. Kai kurie kartoja tas pačias klaidas.
Turtas visais laikais būdavo didelis koziris kieno nors rankose. Ir dabar tas pat.
Dėl turto vyksta daug kovų. Į bažnyčią žmonės ateina pasiguosti, kad vieno ar kito dalyko neteko. Mes, kunigai, negalime nieko padaryti, tik paguosti, nors ir įvykdyta neteisybė. Žmonės turėtų mąstyti dar iki tol, kol taip įvyksta.
– Ar R.Karpavičius ir jo antroji žmona paaukojo pinigų jūsų bažnyčiai?
– Kažkiek paaukojo, už tą maldą įdėjo. Tačiau tikrai jų mecenatysčių aš nesu patyręs, tai nebuvo įspūdingi dalykai.
Po vestuvių – greitoji pagalba
Po santuokos įregistravimo praėjus vos porai dienų, 2019 metų kovo 31-ąją, R.Karpavičiui prireikė skubios medicinos pagalbos.
Greitosios pagalbos automobiliu vėžio alinamas milijonierius buvo nuvežtas iš pradžių į Kauno klinikinę ligoninę, o vėliau pervežtas į Kauno klinikas.
R.Karpavičiui buvo įtartas sepsis. Jis karščiavo, negalėjo pakilti iš lovos, jam skaudėjo kairę koją. Per apžiūrą chirurgas nugaroje pamatė pragulą, o dešinėje rankoje, kur anksčiau buvo kateteris, – paraudimą.
Tačiau nei e.sistemoje, nei ligos išraše nėra duomenų, kas pacientui tuo metu galėjo į rankos veną įvesti kateterį ir kaip jis buvo prižiūrimas. Nors tokias paslaugas gali suteikti tik kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai.
R.Karpavičiaus ligos istoriją tyrusių Lietuvos ir užsienio ekspertų nuomone, tikėtina, kad sepsis buvo prasidėjęs ar beprasidedantis jau santuokos sudarymo dieną.
Vadinasi, per savo vestuves jaunikis buvo ne tiktai nevaikštantis, ką liudija pragula, o ir sunkios būklės.
„Kyla pagrįstų abejonių, kokiomis aplinkybėmis galėjo būti sudaryta santuoka“, – tvirtino ekspertai.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, sunkios būklės milijonierius buvo dar prieš vestuves, nes į vieną iš jam taikytų gydymo procedūrų ligoninėje buvo atvežtas gulintis lovoje. Pacientas žvalgėsi, stebėjo aplinką, bet nekalbėjo.
Kunigai yra įspėti, bet jie gali būti suklaidinti
Darius Chmieliauskas
Kauno arkivyskupijos atstovas, diakonas
„Vyskupai kunigams yra griežtai pasakę: manipuliacijų su palaiminimais neturi būti ir neturi kilti abejonių, ar laiminmi žmonės, ar santuoka. Kunigai yra įspėti, kad to nedarytų.
Jeigu ateina jaunavedžiai ir prašo palaiminimo kaip paprasti žmonės, tada sąžiningas klebonas turėtų pasakyti, kad laikas nėra tinkamas, nes situacija gali būti priimta kaip santuokos simuliacija.
Vienu metu buvo paplitusi mada palaiminti žiedus. Apie tai vyskupai taip pat aiškiai pasakė: to neturi būti, nes gali susidaryti vaizdas, kad palaiminta pati santuoka. Kitus tai gali papiktinti, pavyzdžiui, pirmąjį sutuoktinį, su kuriuo buvo tuoktasi bažnyčioje.
Bet kunigai gali būti suklaidinti. Jei ateina sergantis žmogus pasimelsti ir paprašoma palaiminimo sakant, kad gali ilgai negyventi, kunigui sudėtinga įvertinti situaciją nežinant visų aplinkybių.“
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
