Valdančiųjų vadovybė, šią savaitę susirinkusi į specialų posėdį, mūru stojo už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) išlikimą koalicijoje.

Nieko netikėta. Juk vargu ar kas rimtai tikėjosi, jog valstiečiai ir jų sąjungininkai išmes šią partiją iš valdžios už tai, kad jos rinkimų sąrašo vedlys Z.Jedinskis užstoja konstituciją neva ginantį A.Lukašenkos režimą, o pats LLRA-KŠS vedlys V.Tomaševskis gina Z.Jedinskį ir A.Lukašenką, bet puola Lietuvos užsienio reikalų ministrą L.Linkevičių.

Kad tiek abu LLRA-KŠS veikėjai, tiek daugelis šios partijos rėmėjų laikosi tokio požiūrio ne tik į Baltarusiją, bet ir į Rusiją – jokia naujiena.

Kita vertus, sunku suprasti, kam gi valdantieji apskritai kūreno šią pirtį, jei nesiruošė net simboliškai pavanoti partnerių.

Pats R.Karbauskis aiškino, kad Z.Jedinskis bei V.Tomaševskis nesakė to, ką sakė, nes neva kalbėjo „platesniame kontekste“, o pati LLRA-KŠS esą visiškai pritaria Lietuvos užsienio politikai, nes balsuoja už simbolines Seimo rezoliucijas.

Bet kokiu atveju toks valdančiųjų elgesys vėl suteikė progą jų oponentams šaukti, kad taip visa šalies valdžia ne tik susitapatino su LLRA-KŠS, bet neva parodė ir veidmainišką bendrystę su Minsko režimu, kurį viešai kritikuoja.

Tiesą sakant, galima surasti netiesioginių paralelių, kad Lietuvos valdžia turi kai ką bendra su Baltarusijos.

Štai penktadienį Konstitucinis teismas (KT) paskelbė, jog Lietuvos Vyriausybė – taip pat „nelegitimi“ kaip ir A.Lukašenka, kuris „nelegitimiu“ paskelbtas Seimo rezoliucijoje.

Mat po pernykščių prezidento rinkimų valdantieji, atnaujinę savo koalicijos sudėtį, Vyriausybės įgaliojimus Seime patvirtino tik protokoliniu nutarimu. Opozicija dėl to kreipėsi į KT, aiškindama, kad Vyriausybėje pasikeitė daugiau nei pusė ministrų, tad ji turi Seime būti iš naujo tvirtinama kartu su savo programa atliekant visas procedūras.

Konstitucijos sargai paskelbė, kad teisi opozicija. Labai tikėtina, jog įtakos tokiam sprendimui galėjo turėti ir šio pavasario valdančiųjų spyriai KT, demonstratyviai netvirtinant naujų teisėjų ir atakuojant patį teismo pirmininką D.Žalimą.

Tiesa, KT leido šiai Vyriausybei baigti kadenciją, nes savo nutarimą teisės aktų registre kažkodėl paskelbs tik gruodžio 23 d. ir jis įsigalios tik tuomet.

Vis dėlto simbolinis smūgis Vyriausybei, kurią nuo šiol opozicija galės apšaukti „nelegitimia“, be abejo, stiprus.

Pastarosios dienos pažėrė dar daugiau tragikomiškų paralelių su baltarusiškomis realijomis.

Iškart po to, kai Minsko diktatorius A.Lukašenka viešumoje pasirodė su automatu, tiesa, neužtaisytu, paaiškėjo, jog naują ginklą turi ir diktatoriškus draudimus vieną po kito kepantis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga. Šį bene taikiausios pasaulyje profesijos atstovą austrišku pistoletu apdovanojo premjeras S.Skvernelis – už nuopelnus „užtikrinant visuomenės saugumą“.

Priežastys, dėl ko ši žinia daugeliui kelia ironišką šypseną, net kelios. Iškart buvo galima prisiminti komišką A.Verygos pozavimą su šaulio uniforma karantino įkarštyje.

Taip pat neužsimiršo valdžios klaidos pandemijai dar tik įsisiūbuojant. O šiandien liepsnoja greitųjų koronaviruso testų pirkimo skandalas, metęs šešėlį ne tik ant Sveikatos apsaugos ministerijos, bet ir ant Vyriausybės viršūnių.

Negana to, blogėjančios epidemiologinės situacijos fone toks apdovanojimas primena garsų „op“ krintant į neperšoktą griovį.

Kai kurie Seimo opozicijos atstovai įžvelgė ir galimą dovanos A.Verygai neteisėtumą – esą pagal galiojančius įstatymus premjeras gali apdovanoti tik statutinius ar jiems prilygintus pareigūnus ir tik už nuopelnus tikroje kovoje su nusikalstamumu ar panašiomis grėsmėmis.

Šiaip ar kitaip, teisūs ir teigiantieji, kad tokie gestai atspindi šios valdžios supratimą apie tai, kas teisėta ir kas tinka politikams, taip pat parodo ne itin tolimą jos dvasinę giminystę ne tik su, pavyzdžiui, Lenkiją valdančiais radikaliais dešiniaisiais, bet ir su Rytų (nuo Baltarusijos iki Vidurinės Azijos) diktatūromis.

Ironiška, kad tokią dvasinę giminystę su diktatoriais demonstravo ir tebedemonstruoja net kai kurie aršiausių jų priešų – tokių kaip kadenciją baigusi prezidentė D.Grybauskaitė ar jos globotinis buvęs susisiekimo ministras R.Masiulis – statytiniai.

Vienas tokių statytinių – buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas, dabartinis Registrų centro direktorius S.Urbanavičius.

Šią savaitę plačiai nuskambėjo pilietiško vilniečio užfiksuotas įžūlus S.Urbanavičiaus elgesys kavinėje, į kurią jis užėjo be privalomos apsauginės kaukės, pastabą davusiai padavėjai iš aukšto pareiškė jos neturįs ir, tujindamas merginą, paliepė ją atnešti, o negavęs vis viena įnoringai užsisakinėjo sriubą.

Portalui lrytas.lt paskelbus šią istoriją policija už kaukės nedėvėjimą skyrė S.Urbanavičiui minimalią 250 eurų baudą, kurią jis skubiai sumokėjo.

Atomazga lyg ir paprasta. Bet šiuo atveju galbūt svarbiausia ne tai, kad S.Urbanavičius nusižengė draudimui, kurį galima laikyti ginčytinu, tačiau pareigūno įžūli reakcija į pastabą, parodanti, kaip jis suvokia save ir kaip yra įpratęs valdyti dar vadovaudamas skandalais garsėjančiai Specialiųjų tyrimų tarnybai.

Nieko keista – toks pat buvo ir D.Grybauskaitės, ir R.Masiulio, paskyrusių S.Urbanavičių į Registrų centrą vyriausiuoju galvų kapotoju ir kadrų valytoju be jokių ceremonijų, stilius.

Belieka tikėtis, kad tokiais tolokais panašumais Lietuvos sąsajos su Baltarusijos tikrove ir turėtų baigtis.