KT pirmininkas Dainius Žalimas paaiškino, kodėl Vyriausybei nuspręsta suteikti kadencijos užbaigimo galimybę.
„Kaip jūs patys suprantate, negali būti tokios situacijos valstybėje, kad valstybėje nėra jokios Vyriausybės. Ji turi veikti nepertraukiamai ir negali būti situacijos, kad valstybė neturi jokios Vyriausybės. Tokiu atveju neišvengiamas yra atitinkamo KT nutarimo atidėjimas laike. Jei šiandien ir iš karto įsigaliotų, šalyje nebūtų jokios Vyriausybės“, – teigė D.Žalimas.
KT nutarimas bus oficialiai paskelbtas ir įsigalios tik gruodžio 23 dieną. D.Žalimas patikino, kad nurodytas terminas, kuris sutampa su Seimo sesijos pabaiga.
„Dabar pati Vyriausybė turėtų įvertinti, kiek ir ar verta jai keisti savo veiklos programą, ir kad ji būtų deramai apsvarstyta Seime“, – pridūrė jis.
Turėjo spręsti dėl programos
D.Žalimas paaiškino, kad Seimas turėjo spręsti ne ministrų kabineto personalijų klausimus, o iš naujo pritarti Vyriausybės programai.
„Seimas gali pareikšti pasitikėjimą Vyriausybei, kaip kolektyvinei institucijai, vieninteliu būdu – pritardamas jos veiklos programai. Seimas nesvarsto Vyriausybės personalinės sudėties, kaip šiuo atveju yra, kad pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų.
Bet net ir pasikeitus daugiau nei pusei ministrų, jam yra vienintelė teisinė forma suteikti iš naujo įgaliojimus – tai yra būtent pritarti Vyriausybės veiklos programai, kuri galėtų nebūti pakeista ir iš naujo svarstoma. Ji galėtų būti pakeista ir iš naujo svarstoma. Čia jau tą programą sudarančių asmenų apsisprendimo reikalas“, – detalizavo KT pirmininkas.
Vyriausybės nutarimai galioja
Anot D.Žalimo, Konstitucija numato teisės aktų konstitucingumo prezumpciją, todėl kol nėra paskelbtas įsigaliojęs sprendimas, o sprendimas įsigalios gruodžio 23 d., visi teisės aktai atitinka Konstituciją.
„Visi teisės aktai preziumuojami kaip atitinkantys Konstituciją. Nepaisant to, kad įgaliojimai dabartinei Vyriausybei buvo suteikti konstituciškai ydingu būdu, vis dėlto visi Vyriausybės priimti teisės aktai negali būti savaime kvestionuojami“, – sakė jis.
Bus keičiamas ir Konstitucijai prieštaraujantis Seimo Statute numatytas reguliavimas.
„Kadangi Seimo Statute nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai, jis yra iš esmės nustatytas priešingas, tai jis turi būti pataisytas pagal Konstitucijos reikalavimus“, – teigė KT vadovas.
Bylą pagal opozicijai priklausančių Seimo narių grupės kreipimąsi Konstitucinis Teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Remdamasis Konstitucija, po prezidento rinkimų pernai S.Skvernelis grąžino Vyriausybės įgaliojimus naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai. Įgaliojimų suteikimo iš naujo Vyriausybei prireikė, nes nuo S.Skvernelio vadovavimo kabinetui pradžios 2016 metais pasikeitė daugiau nei pusė ministrų.
