Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Ramūno Karbauskio vadeliojama Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gali būti tarp rinkimų favoritų, jos kandidatų sąrašas vis tiek trumpėja.
Seimo Sveikatos reikalų komitetui priklausantis A.Kirkutis „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad paliko valdančiąją partiją, į kurią buvo įstojęs iš karto po jai pergalingų 2016 metų rinkimų.
Į buvusio konservatoriaus Rimanto Dagio vadovaujamos Krikščionių sąjungos glėbį metęsis A.Kirkutis tvirtino jau gerokai anksčiau supratęs, kad su valstiečiais jam – ne pakeliui.
Pasijuto nereikalingas
Iš tiesų medikas A.Kirkutis iš Seimo valstiečių stovyklos bandė bėgti jau pernai, kai siekė Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiojo gydytojo posto.
Tuomet trečias konkurse likęs politikas Seimo etikos sargams net apskundė jį kritikavusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.
„Šioje partijoje nesijaučiau reikalingas. Aš pamačiau, kad čia daugiau kalbama, nei daroma. Partijos programoje įrašytų tikslų net nebandoma siekti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Kirkutis.
Politiką piktina, kad valstiečiai nesilaiko pažadų decentralizuoti sveikatos apsaugą bei žemės ūkį, nesiekia daugiau savarankiškumo suteikti regionams: „Per visus ketverius metus viskas buvo tik apjungiama ir dar labiau centralizuojama. Taip atsitiko ir su girininkijomis, ir su sveikatos apsauga, ir su kitomis sritimis.“
Buvęs valstietis „Lietuvos rytui“ teigė, kad visiškai neseniai bandė R.Karbauskiui pristatyti kitokią valstiečių viziją, bet esą liko nesuprastas: „Partijos vadovui pristačiau programą, kaip Lietuva galėtų pasukti žaliuoju kursu, kurį dabar renkasi ir Europos Sąjunga, bet susidūriau su tyla ir nebylumu.
R.Karbauskis patylėjo ir nieko nesakė. Man pasidarė aišku, kad valstiečiams žaliųjų kursas yra labiau širma, jiems rūpi visiškai kiti reikalai.“
Valdančiųjų laukia pavojai
Kitokios nuomonės nei valstiečiai A.Kirkutis laikosi ir dėl valdžios taktikos per koronaviruso pandemiją.
„Visiškas žmonių izoliavimas nėra vienintelis būdas apsisaugoti nuo šios infekcijos. Tuo metu apie kitus būdus nekalbėta ir sprendimų neieškota.
A.Veryga per karantiną negalvojo savo galva, o darydavo viską, ką nurodydavo Pasaulio sveikatos organizacija.
Galima antroji koronaviruso banga gali būti pavojingesnė ne visuomenei, kuri jau pavargo nuo visokių sugriežtinimų ir suvaržymų, o valdantiesiems, kurie čia lyg ir mėgina spekuliuoti ta situacija. Jei suvaržymų bus dar daugiau, kils pasipriešinimas, kokį jau esame matę kitose šalyse“, – kalbėjo buvęs valstietis.
Ragina neskubėti teisti
Daugelis rinkėjų kritiškai vertina politikų bėgiojimus iš frakcijos į frakciją, netgi reikalauja, kad iš tokių būtų atimtas Seimo nario mandatas.
Tačiau buvęs premjeras ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, kuris šiuose rinkimuose kandidatuoja su žaliaisiais, „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad nereikia to vertinti taip griežtai.
„Aš manau, jog pirmiausia reikia žiūrėti į kiekvieną atvejį individualiai, vertinti konkrečius politiko motyvus, dėl kurių jis taip padarė.
Žinoma, jeigu akivaizdu, jog žmogus pakeitė frakciją ar partiją tik tam, kad gautų arba išsaugotų postą, ar turėtų geresnes pozicijas rinkimuose, jis nusipelnė vienareikšmiško pasmerkimo.
Tačiau jei jis siekė ne grynos asmeninės naudos, o vadovavosi aukštesniais siekiais ar pagaliau tapo vidaus intrigų bei apgavysčių auka, galbūt nereikėtų jo taip smerkti“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Šis politikas buvo vienas kairiųjų lyderių, kurie 2016-ųjų rinkimus pralaimėjusius savo bendražygius nuvedė į koaliciją su valstiečiais, o socialdemokratų vedliu tapęs Gintautas Paluckas elgėsi priešingai – siekė nusisukti nuo valdančiųjų.
„Mes laikėmės nuomonės, kad vis dėlto reikia stabilizuoti padėtį valstybėje, be to, turime ir stiprų rinkėjų mandatą, o G.Paluckas aiškiai siekė kitko, gal net mūsų suskaldymo.
Su valstiečiais buvo sutarta tik dėl to, kad mes net nekursime jokios naujos partijos, o kartu dalyvausime su jais visuose rinkimuose.
Tai reiškė, kad eisime kaip nepartiniai kandidatai, bet galėsime būti arba jų sąrašuose, arba gausime jų paramą apygardose.
Tačiau įvyko taip, kad kai kurie buvę socialdemokratai vis dėlto įkūrė partiją ir gavo postus.
Todėl man reikėjo eiti į šiuos rinkimus arba tik savarankiškai, arba prisidėjus prie kokios nors idėjiškai artimos politinės jėgos. Pasirinkau antrąjį variantą“, – aiškino A.Butkevičius.
Politinė migracija – audringa
Dabartinių tautos išrinktųjų, kurie siekia ir toliau likti Seime, yra net 132.
Didžiąją politiką ketina palikti tik 8 Seimo nariai – konservatorė Irena Degutienė, valstiečiai Antanas Baura ir Viktoras Rinkevičius, socialdemokratas Bronius Bradauskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Leonardas Talmontas, buvęs Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius ir buvęs valstietis Virgilijus Poderys.
Tuo metu net 33 dabartiniai parlamentarai siekia patekti ir į kitos kadencijos Seimą su kita vėliava nei prieš ketverius metus. Tokią statistiką pateikė Seimo kanceliarija.
Tiesa, šeši iš tų 33 į naujus rinkimus eina savarankiškai, kandidatuodami tik vienmandatėse apygardose, o 27 pasirinko kitas politines jėgas.
Tarp perbėgėlių yra ne vienas, kuris per kadenciją vėliavą spėjo pakeisti ne po kartą.
Bene daugiausia tokių – buvusių „Tvarkos ir teisingumo“, nuo socialdemokratų atskilusių „socialdarbiečių“, taip pat valdančiųjų valstiečių gretose.
Būtent didžiausia valdančiosios partijos frakcija visą kadenciją pamažu trupėjo – politikai perbėgdavo arba tiesiai į opozicijos stovyklą, arba į Mišrią Seimo narių grupę.
Pastaroji, turinti keliolika narių, savo dydžiu lenkia net kai kurias Seimo frakcijas ir yra didesnė, nei būdavo ankstesnėse kadencijose.
Pasak politologų, tai dar vienas rodiklis, kad šios kadencijos parlamente vyko intensyvi migracija ir jis apskritai buvo politiškai nestabilus.
Keičia stovyklas
33 parlamentarai per būsimus Seimo rinkimus neatstovaus toms politinėms jėgoms (pirma santrumpa), po kurių vėliava buvo 2016 metais. Šįkart jie kandidatais išsikėlė patys arba pasirinko kitą partiją (antra santrumpa).
M.Adomėnas TS-LKD/Išsikėlė pats
A.Armonaitė LRLS/LP
R.Andrikis TT/LV
V.Bakas LVŽS/Išsikėlė pats
L.Balsys LŽP/LSDP
K.Bartkevičius TT/LT
J.Bernatonis LSDP/LSDDP
A.Butkevičius LSDP/LŽP
R.Dagys TS-LKD/KS
A.Dumbrava TT/LVŽS
J.Džiugelis LVŽS/TS-LKD
P.Gražulis TT/Išsikėlė pats
J.Imbrasas TT/KSS-SL
V.Kamblevičius TT/LSDDP
G.Kirkilas LSDP/LSDDP
A.Kirkutis LVŽS/KS
L.Linkevičius LSDP/LSDDP
R.Martinėlis TT/Išsikėlė pats
B.Matelis LVŽS/TS-LKD
A.Mazuronis LRLS/DP
A.Palionis LSDP/LSDDP
V.Pranckietis LVŽS/LRLS
M.Puidokas LVŽS/DP
R.Sinkevičius LSDP/LSDDP
A.Skardžius LSDP/DP
D.Šakalienė LVŽS/LSDP
R.Šalaševičiūtė LSDP/LVŽS
I.Šiaulienė LSDP/LSDDP
P.Urbšys LVŽS/Išsikėlė pats
O.Valiukevičiūtė TT/LSDDP
E.Vareikis LVŽS/KS
A.Vinkus LSDP/Išsikėlė pats
R.Žemaitaitis TT/LT
Santrumpos: LVŽS – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, TS-LKD – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, KS – Krikščionių sąjunga, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, LSDDP – Lietuvos socialdemokratinė darbo partija, LRLS – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, LP – Laisvės partija, DP – Darbo partija, LŽP – Lietuvos žaliųjų partija, TT – „Tvarka ir teisingumas“, LT – Partija „Laisvė ir teisingumas“, PLV – Partija „Lietuva – visų“, KSS-SL – Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai.
