Šalies vadovo teigimu, kitu atveju būtų labai sunku pagrįsti poziciją pirkti elektros energiją iš Astravo AE ne tik dėl jai keliamų saugumo klausimų, bet ir dėl pastarųjų savaičių įvykių Baltarusijoje.
„Prie visų veiksnių, apie kuriuos kalbėjome anksčiau, dabar prisidėjo dar ir pastarasis politinis aspektas. Suteikti ekonominių dividendų režimui, kuris muša ir persekioja savo žmones, būtų labai sudėtinga demokratiškai valstybei“, – tvirtino G.Nausėda.
Prezidentas akcentavo, kad Latvijos sprendimas gali padaryti teigiamą įtaką ir elektros tinklų sinchronizacijos projektui, kurį, anot jo, būtų galima užbaigti greičiau nei iki 2025 m.
„Jeigu Lietuva buvo pasirengusi tokiems sprendimams, tai ir Latvija taip pat, tikiu, šitas metodologines problemas gali išspręsti“, – sakė prezidentas, komentuodamas technines elektros nepirkimo galimybes.
Primename, kad nors Latvija žada nepirkti elektros iš Astravo AE, tačiau Latvijos premjeras Krišjanis Karinis patikino, jog tokiu atveju šalis gali pradėti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama jungtį su Rusija.
G.Nausėda apie situaciją Baltarusijoje: baimės persmelktas režimas reaguoja vis neadekvačiau
Kalbėdamas apie situaciją Baltarusijoje, prezidentas G.Nausėda sakė, kad nerimauti priežasčių esą nėra, nes visi šios šalies veiksmai tėra parodomojo pobūdžio.
„Manau, kad tai, kas yra daroma, yra parodomojo pobūdžio veiksmai, į kuriuos mes neturėtume reaguoti ir neturėtume pasiduoti provokacijoms, todėl mes lygiai taip pat elgiamės, lygiai taip pat elgiasi ir mūsų sąjungininkai. NATO pareiškimai šiuo klausimu jau yra padaryti, Lenkija taip pat paskelbė nesiimsianti jokių pastangų koncentruoti pajėgas čia.
Jeigu kažkam atrodo, kad čia koncentruojamos NATO pajėgos, jie turėtų pateikti įrodymus, jog taip iš tikrųjų vyksta. O taip nevyksta, aš tą tikrai žinau“, – pabrėžė G.Nausėda.
Paklaustas, ką mano apie Rusijos užsienio reikalų ministerijos pasisakymus, kad Lietuva per daug komentuoja įvykius Baltarusijoje, prezidentas atšovė, jog situacija ten vis blogėja ir baimės persmelktas režimas esą reaguoja vis neadekvačiau.
„Žinote, kuomet matai tas nuotraukas, kuomet matai statistiką ir, ko gero, dalies statistikos arba atvejų nematai, nes jie yra paslėpti ir neaiškus tų žmonių likimas, tai ar reikėtų dar papildomo įrodymo, kad smurtas yra vydomas?
Vienu metu atrodė, kad to smurto bus mažiau ir bus pereita prie deeskalacijos, bet, deja, pastarojo meto įvykiai rodo, jog situacija vėl blogėja. Kuo daugiau baimės režimui, tuo neadekvačiau reaguojama į situaciją bei tuo brutaliau elgiamasi su savo žmonėmis.
Manau, kad žmonių atmintis yra gera ir jie nepamirš, kas buvo daroma jų atžvilgiu“, – tvirtino šalies vadovas.
Mokslo metų pradžios iššūkiai
Prezidentas G.Nausėda trečiadienį kritiškai atsiliepė ir apie galimai per vėlai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktas rekomendacijos mokslo metų pradžiai. Jo teigimu, atsitiko taip, kad visi ramiai atostogavo ir rekomendacijos išėjo prieš pat mokslo metus.
„Matome iššūkių ir vienas iš iššūkių – jo buvo galima tikrai palyginti lengvai išvengti, jeigu tai būtų pateikta anksčiau. Dabar atsitiko taip, kad, man atrodo, visi ramiai atostogavo – ir mokytojai, ir ministerija – ir rekomendacijos išėjo likus palyginus nedaug laiko iki mokslo metų pradžios ir dėl to dabar toks didelis subruzdimas ir, tiesą sakant, kaip visada mažoka laiko pasiruošti“, – sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, didelėms mokykloms greičiausiai bus sunkiau prisiderinti prie naujų reikalavimų ir rasti būdus atskirti moksleivių srautus. Pasak prezidento, svarbu, kad būtų operatyviai ir greitai reaguojama į besikeičiančią situaciją ir imamasi spręsti problemas, jeigu mokyklose atsirastų koronaviruso atvejų.
„Bet tikrai tai yra įmanoma padaryti ir svarbiausia, kad būtų reaguojama labai lanksčiai ir operatyviai į besikeičiančią situaciją.
Šiandien mes pradedame mokslo metus normaliai, fiziškai, bet jeigu tiktai iškils poreikis reaguoti į galimus židinius, be abejo, kad reagavimas turi būti lokalus, ne imtis viena liniuote per visą Lietuvą mojuoti, bet ieškoti sprendimų tame konkrečiame židinyje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Dėmesys – Panevėžio regionui
Šalies vadovas trečiadienį Biržuose susitiko su šešių Panevėžio regiono savivaldybių vadovais ir švietimo sektoriaus atstovais. Susitikimo metu prezidentas aiškinosi, kaip regione įgyvendinamas įtraukusis ugdymas, kaip ruošiamasi užtikrinti kokybišką ugdymą ir švietimą tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos sąlygomis.
Taip pat domėtasi ES naujojo finansavimo laikotarpio nacionalinių taisyklių, ES fondų teikiamų galimybių mažinti regioninę atskirtį Lietuvoje, prioritetinių infrastruktūros projektų regiono savivaldybėse, psichologų trūkumo regiono švietimo įstaigose klausimais.
Pasak G.Nausėdos, susitikimo metu buvo aptarta, kaip suteikti galimybes ambicingoms savivaldybėms įgyvendinti savo planus.
„Švietimo tematika, be abejo, labai svarbi ir ne tik dėl to, kad artėja rugsėjo pirmoji. Prezidentūra turi iniciatyvų šiuo klausimu. Tai yra susiję su lygaus starto programa. Manau, kad vaikučiai visoje Lietuvoje patiria tam tikrą nelygybę“, – teigė G.Nausėda.
Anot prezidento, labai svarbu vaikams Lietuvoje suteikti vienodą startą.
„Tas blogesni startas baigiasi tuo, kad ir finišas būna blogesnis. Dėl to mes pateiksime netrukus pasiūlymus visuomenei, tikiuosi, kad tie pasiūlymai bus išgirsti“, – tikino valstybės vadovas.
