Apdovanojimą už diplomatinę veiklą siekiant regiono valstybių integracijos V. Adamkui įteikė L. Kaczynskio bendražygė, buvusi užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga.
„Sveikindama jus aš taip pat reiškiu įsitikinimą, kad seniai pradėtas bendradabiavimas vystysis toliau mūsų abiejų tautų labui“, – sakė A. Fotyga.
V. Adamkus sakė, jog džiaugiasi ir jaudinasi gaudamas šį apdovanojimą bei dėkojo už įvertinimą ir parodytą dėmesį.
„Džiaugiuosi, nes visada gera susitikti su bičiuliais, bendraminčiais, panašiai laiką ir pasaulį suprantančiais žmonėmis. Džiaugiuosi, nes lietuviai ir lenkai vėl susitinka, kaip senais gerais laikais, jungiami bendrų darbų, bendrų Europos ir pasaulio vizijų“, – sakė V. Adamkus.
Anot jo, vienas tų bičiulių buvo L. Kačinskis, taip pat – ir didelis politikas, turėjęs aiškią viziją suvienyti regioną „nuo jūros iki jūros“, paversti jį kultūriniu ir ekonominiu Europos centru.
„Man pasisekė, Dievo ir lemties valia, aš gavau didelę dovaną – šio žmogaus draugystę. Prezidentas L. Kaczynskis buvo mano artimas bičiulis ir bendražygis, su kuriuo petis petin kovojome už Europos laisvę ir suvienijimą (...). Jo vienintelis tikslas buvo grąžinti Europai savivertės jausmą ir nuostatą, kad Europos vertė ir didybė – ne piniguose, ne technologijoje, o pirmiausia – vertybėse. Už šias vertybes kovodamas paguldė galvą, jis į istoriją įrašė ir save, ir Lenkiją. Tokių lyderių, asmenybių, šiandien labai trūksta ne tik man, bet ir visam žemynui, visam šiandienos pasauliui“, – sakė prezidentas.
V. Adamkus: jungtys įgyvendinamos per lėtai
V. Adamkus savo kalboje apgailestavo, kad prieš 20 metų padėjus pamatus bendriems infrastruktūros ir energetikos projektams, jie kol kas nėra baigti.
„Turiu vilties, kad jau netolimoje ateityje bus nutiesti nauji, šiuolaikinius standartus atitinkantys greitkeliai ir geležinkelio linijos, kad mūsų šalis sujungs energetinis tinklas, vamzdynai, modernūs telekomunikaciniai ryšiai. Prabėgo 20 metų, bet minėtos jungtys dar nepabaigtos“, – akcentavo jis.
Prezidentas teigė turintis du prašymus – kuo greičiau užbaigti minėtus projektus, tai pat nepamiršti Rytų partnerystės klausimų.
„Mano pirmasis prašymas – ar negalėtumėme judėti šiek tiek greičiau, ar galiu tikėtis dar savo akimis pamatyti Vilnių ir Varšuvą jungiantį greitkelį, o Baltijos šalių energetikos sistemas – pilnai integruotas į europinius tinklus? Supratu, yra planai, projektai, konkursai, finansavimo modeliai. Bet jiems derinti mes išeikvojame tiek laiko ir energijos, kad kelio gale jaučiame ne džiaugsmą, ne norą pagaliau užbaigti paskutinį etapą, o didelį nuovargį. Raginu nepasiduoti“, – sakė jis.
„Antra, labai prašau – nepamirškime savo rytinių kaimynų, kaip jų nepamiršdavo ir Europos lygiu keldavo klausimus prezidentas Kaczynskis. Vis gilėjanti socialinė ir ekonominė regiono atskirtis, galima pasakyti, ir politinė, vertybinė atskirtis, tampa jau grėsminga“, – įspėjo V. Adamkus.
Anot jo, žvelgiant į įvykius Baltarusijoje, ties ES išorine siena iškilo ne tik „Astravo monstras, bet ir „nauja socialinio-ekonominio atsilikimo siena, lydima atviro autoritarizmo“.
„Tai yra mirtinas pavojus ir derinys. Ilgai ir daug apie tai kalbame, bet nei Rusija, nei Baltarusija ištisus dešimtmečius nesikeičia. Tai mūsų ilgalaikiam saugumui kelia ne mažesnę grėsmę, nei Astravo elektrinė. Todėl tikiuosi, kad plėtodami Trijų jūrų iniciatyvą numatysime vietą ir mūsų rytų kaimynėms –Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui. Neabejoju, kad vietos rastųsi ir demokratinei Baltarusijai“, – sakė jis.
V. Adamkus prezidento pareigas ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais.
L. Kaczynskis Lenkijos prezidentu buvo 2005–2010 metais. 2010 metų balandžio 10 dieną jis žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijoje, kai skrido į 70-ąjį Katynės žudynių aukų minėjimą.
