Vilnietis Vytautas, antradienį automobiliu važiuodamas Gedimino prospektu, nuo vaizdo Nepriklausomybės aikštėje, prie pat Seimo rūmų, net loštelėjo: V.Marcinkevičius, prisėdęs ant šiukšlių dėžės, ramiausiai sau tuštinosi.
Prašydamas sudrausminti įžūlų benamį Vytautas puolė skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu, bet paminėjęs Dredo pravardę išgirdo tik atsikalbinėjimus.
„Supratau, kad niekas nenori kišti prie jo rankų, o juo labiau drausminti“, – atsiduso Vytautas. Tuo metu socialiniai darbuotojai skėsčioja rankomis – tokių atsisakančių bet kokios pagalbos benamių kaip V.Marcinkevičius Vilniuje yra maždaug trečdalis.
Dingo iš Lukiškių aikštės
Kaip Dredas tuštinasi į šiukšliadėžes, užfiksuota jau ne pirmą kartą. Metų pradžioje kažkas nufilmavo jį atliekantį gamtinius reikalus Lukiškių aikštėje, kur jis buvo įpratęs nakvoti.
Ten taip pat pilna vaizdo kamerų, tačiau policijos pareigūnai neatvyko drausminti benamio.
Juolab kad V.Marcinkevičius niekur neskuba ir jį buvo galima sutikti toje pačioje vietoje ir po keliolikos minučių. Tiesa, kai Lukiškių aikštėje buvo staiga įkurtas paplūdimys, Dredą iš jo mėgstamos nakvynės vietos vis dėlto iškrapštė.
Prieš tai visas būrys policijos pareigūnų, greitosios pagalbos medikų, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus ir socialinių darbuotojų tai nesėkmingai bandė padaryti pavasarį. Dredą įkalbėjus važiuoti į nakvynės namus, jis po kelių dienų į Lukiškių aikštę grįžo.
Žvalgėsi įtartinų daiktų
Seimo rūmuose budi visas būrys apsaugos darbuotojų, kurie monitoriuose ir pro langus turėjo matyti, ką veikia Dredas.
Kad apsaugininkai demonstruoja uolumą kitais atvejais, liudija vilniečio Aurelijaus pasakojimas.
Karštą vasaros dieną jis prisėdo ant suolo prie Seimo rūmų šalia buvusio fontano. Kaitino saulė, todėl vilnietis po kurio laiko pasitraukė į pavėsį – persėdo į kitą vietą.
Akimirksniu iš Seimo rūmų iššokęs apsaugininkas atidžiai apžiūrėjo suolą, šiukšlių dėžę, kur anksčiau sėdėjo Aurelijus. Aišku kaip dieną – apsaugos darbuotoją domino, ar vyras nepaliko įtartinų daiktų.
Tačiau Dredui Seimo pašonėje palikus ne tik įtartiną, bet ir dvokiantį daiktą, apsaugos darbuotojas nepasivargino apžiūrėti šiukšliadėžės turinio.
Atsisakančių pagalbos daug
Į klausimą, ar daug Vilniuje į Dredą panašių asmenų, kurie atsisako bet kokios pagalbos, Socialinės paramos centro darbuotojai atsakė, kad dirba su elgetaujančiais, valkataujančiais ar neturinčiais nuolatinės gyvenamosios vietos asmenimis.
Tačiau su tokiais, kurie atsisako bet kokios pagalbos, susiduriama nuolat, jų tarp benamių yra trečdalis.
V.Marcinkevičiaus taip pat nepavyksta įkalbėti nakčiai užsukti į nakvynės namus, papietauti labdaros valgykloje.
Neketina ieškotis darbo
Socialiniai darbuotojai tikino, kad nepalieka pagalbos atsisakančių benamių likimo valiai, nors užmegzti su jais kontaktą, įgauti pasitikėjimą nėra paprasta. Sunku jiems padėti dėl jų gyvenimo būdo, kuris nesikeičia daugybę metų, negebėjimo, nenoro, motyvacijos stokos.
„Sudėtinga motyvuoti ieškotis darbo, nes dauguma turi skolų, kurias išieško antstoliai, ir jiems įsidarbinti tiesiog finansiškai nenaudinga, todėl jie renkasi paprastesnį kelią ir pajamų gauna iš išmaldą duodančių asmenų“, – aiškino Socialinės paramos centro darbuotojai.
Dažniausias benamių pajamų šaltinis yra socialinės pašalpos. Turėdami minimalias pajamas arba jų neturėdami visai jie neišgali nuomotis būsto, todėl ir toliau gyvena gatvėje, po balkonais, griuvėsiuose, į nakvynės namus nenori vykti, nes esą netenkina sąlygos, nenori laikytis juose nustatytų taisyklių.
Socialiniai darbuotojai sakė, kad reguliariai lankosi tose pačiose benamių susirinkimo vietose, turi jų telefonų numerius, kviečia į susitikimus.
Kiek benamių negauna pašalpų – neaišku
Socialinės paramos centras išvardijo visą sąrašą pagalbos priemonių, kurių gali tikėtis benamiai.
Šis centras dalija talonus į pirtį, moka pašalpas asmens dokumentų gamybai, gydymosi išlaidoms padengti ar kitiems būtiniems poreikiams patenkinti.
Taip pat benamiai gali tikėtis paramos maisto produktais bendradarbiaujant su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“.
Neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu suteikiami siuntimai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiamos informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo bei atstovavimo paslaugos.
Tačiau kiek Vilniuje yra asmenų, negaunančių jokių išmokų, pašalpų, Socialinės paramos centras nežino. Jame įtraukti į apskaitą duomenys ir kaupiama statistika tik apie asmenis, kurie kreipėsi dėl įvairios socialinės paramos.
