Organizatoriai paskelbė, kad dalyvavo apie 50 tūkst. dalyvių, o „Laisvės kelias“ driekėsi 32 kilometrus – nuo Katedros aikštės Vilniuje iki pasienyje su Baltarusija esančių Medininkų pasienio kontrolės posto.
Pasibaigus akcijai Medininkų pilies kieme buvo rengiamas Baltarusijos palaikymo koncertas ir televizijos maratonas. Surinktos lėšos atiteks organizacijai „BY Help“, kuri nuo 2017 metų gina sužeistus, suimtus, persekiojamus baltarusius ir jų šeimas.
Gyvojoje grandinėje Lietuvos vadovai: prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigę prezidentai Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Simboliniame „Laisvės kelyje“ taip pat – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, diplomatai bei kiti pareigūnai.
Baltarusijos pilietinę visuomenę palaikanti akcija rengiama minint 1989 metų rugpjūčio 23-iąją, kuomet į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių.
Daugelis renginyje dalyvavusių žmonių buvo apsirengę baltai, rankose laikė Lietuvos ar tautinę Baltarusijos vėliavas, turėjo gėlių – kardelių.
„Manau, kad tai yra žinia ne tik baltarusiams, tai žinia ir rusams, ir ukrainiečiams, nors jie kaip ir laisvi, tai žinia pasauliui, kad jie yra ne vieni, kad jie rūpi ir pasauliui, jie turi rūpėti. Ir kad mes patys galime būti vieningi, susivienyti dėl tikslo ne tik galvojant apie save, bet ir apie kitus“, – naujienų agentūrai BNS sakė „Laisvės kelyje“ kalbinta 48 metų Vilniaus universiteto dėstytoja Sigita Girdzijauskienė.
72 metų pensininkė Dalia Kaminickienė teigė į akciją atvykusi, nes turi draugų baltarusių ir jie skundėsi, kad jau daug metų patiria priespaudą, persekiojimą, šalyje veši korupcija, o jie patys sunkiai gyvena.
„Man čia asmeniškai kažkas dvasiško, prieš 31 metus buvau penkiametis ir atsimenu su dideliu malonumu šitą įvykį (Baltijos kelią – BNS). Manau, kad būtų galima tiesiog įprasminti ir parodyti kaimynams, kaip demokratiškai gyvenantys žmonės gali palaikyti savo kaimynus. Manau, kad mūsų pareiga palaikyti kaimynus“, – kalbėjo 34 metų programuotojas Arvydas Macijauskas.
„Jeigu mes nebūtume ėję, tai ir per Sausio tryliktąją nebūtume ėję, tai nieko ir nebūtų. Reikia kažką daryti, jeigu nori geresnio gyvenimo. Broliška valstybė, nėra kalbos, reikia padėti“, – BNS teigė paslaugų sektoriuje dirbantis 45-erių Gintaras.
Pasak akciją organizavusios „Laisvės TV“ komunikacijos vadovė Živilės Tiškevičiūtės, dalyvauti kelyje registravosi per 49 tūkst. žmonių, tačiau organizatoriai mano, kad jų buvo ir daugiau.
Virš „Laisvės kelio“ skrido dešimt mažųjų orlaivių, žemės keliu vyko motociklų kolona, dviratininkai.
Laisvės kelyje susibūrę kauniečiai: baltarusiai bus laisvi
Sekmadienį, istorinę Baltijos kelio dieną, kauniečiai į gyvąją grandinę sustojo miesto širdyje – ji driekėsi nuo Nepriklausomybės aikštės Laisvės alėja, Vilniaus gatve iki Rotušės aikštės. Pulkai žmonių paminėjo Baltijos kelią ir kartu palaikė Baltarusijos žmones, kovojančius už demokratiją ir pamatines žmogaus teises. Susirinkusieji atsinešė Lietuvos bei Baltarusijos tautines ir Vyčio vėliavas.
Su baltai raudona vėliava stovėjo ir kaunietė Dalia Durienė. Moteris pasakojo, kad gimė Lietuvoje, bet turi ir baltarusiško kraujo.
„Nemažai giminių ir dabar gyvena Minske, Lydoje, Gardine. Susisiekti su jais internetu buvo sudėtinga. Bet trumpai pavyko pasikalbėti. Jaunimas visuose minėtuose miestuose eina į demonstracijas, kovoja už savo laisvę. Jie prisipažino, kad bijo represijų, bet nusprendė nebetylėti, kovoti. Dalyvaudama Baltijos ir Laisvės kelyje palaikau visus Baltarusijos žmones“, – sakė D.Durienė.
Kita kaunietė Violeta Tamašauskienė į gyvąją grandinę stojo drauge su vyru ir mažu sūnumi. „Kai prieš trisdešimt vienerius metus vyko Baltijos kelias, man buvo devyneri. Atsimenu, kad daugybė žmonių stovėjo susikibę rankomis vardan mūsų laisvės. Tikiuosi, kad sūnus, pamatęs šiandien padarytas nuotraukas, taip pat atsimins, kad dalyvavo Laisvės kelyje“, – sakė kaunietė.
Moteris taip pat buvo atsinešusi baltą ir raudoną balionus. „Kasdien seku įvykius Baltarusijoje. Tėvai man pasakojo, kaip gyveno, kai buvome okupuoti. Dabar iš baltarusių girdžiu, kad jie gyvena taip pat, bet to jau nebenori. Tai, kas daroma su taikiais gyventojais, kaip paminamos jų teisės, piktina. Labai palaikau baltarusius ir jų laisvės siekį“, – sakė V.Tamašauskienė.
Kauniečiai Snieguolė ir Saulius Butrimavičiai pasakojo, kad prieš 31 metus taip pat dalyvavo Baltijos kelyje, todėl sekmadienį stovėjo ir Laisvės kelyje. „Esame Lietuvos patriotai, dabar norime palaikyti baltarusius, savo kaimynus. Tikime, kad jiems pavyks iškovoti laisvę“, – sakė pora.
Prieš prasidedant šventei, kauniečiams šokio performansą pristatė Marius Pinigis, pasirodė ir Kauno šokio teatras „Aura“. Nuo Kauno Įgulos bažnyčios bėgikų grupė, nešina Lietuvos ir Baltarusijos tautinėmis bei Vyčio vėliavomis, pasileido iki Vyčio paminklo prie Kauno pilies.
