Pirmadienį sulaikytam Šiaulių apygardos teismo teisėjui Raimundui Jurgaičiui teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu.
Ši žinia jo kolegoms buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
„Dėl darbo kokybės šis patyręs teisėjas jokių priekaištų nebuvo sulaukęs. Jo priimami sprendimai būdavo motyvuoti.
R.Jurgaitis neturėjo drausminių nuobaudų. Jei neklystu, pastarąjį kartą atlikus jo bylų patikrinimą buvo pastebėtas tiktai praleistas vieno dokumento išsiuntimo terminas – jis turėjo būti išsiųstas diena anksčiau“, – „Lietuvos rytui“ sakė Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Gražvydas Poškus.
Jis tikino apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamą tyrimą informacijos turintis nedaug, o ir tų žinių yra įpareigotas neviešinti.
Sulaikė prieš posėdį
Praėjusį penktadienį R.Jurgaitis nagrinėjo bylą, kurioje du kariškiai yra kaltinami neteisėtu disponavimu sprogmenimis ir turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu. Ši byla jau įpusėta nagrinėti.
O pirmadienį šio teisėjo laukė tvarkomasis kitas teismo posėdis dėl kardomosios priemonės panaikinimo, bet jis neįvyko.
Apygardos teisme apsilankę STT Šiaulių valdybos pareigūnai atliko kratą R.Jurgaičio darbo kabinete, paėmė juos dominančius dokumentus, kompiuterį ir išsivedė patį teisėją.
Šiuos procesinius veiksmus ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, papirkimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu STT agentai atliko po to, kai Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda panaikino teisėjo R.Jurgaičio neliečiamybę.
STT teigimu, duomenų apie galimai nusikalstamus teisėjo veiksmus buvo gauta tiriant korupcinę veiką – kelių savo pažintimis ir kita tikėtina įtaka pasinaudojusių asmenų bandymą paveikti teismo sprendimą.
Kaip visada, tyrėjai buvo įsitikinę, kad per ikiteisminį tyrimą „surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R.Jurgaitis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su asmeniu priimti iš jo kyšį“.
Įtarimai dėl prekybos poveikiu bei papirkimo pareikšti ir keturiems privatiems asmenims.
Nutars, ar pažemino vardą
Teisėjų taryba svarstys, ar korupcija įtariamas R.Jurgaitis pažemino teisėjo vardą.
„Aš jau pasirašiau raštą generaliniam prokurorui – prašysime medžiagos, kurią pateiktų Teisėjų tarybai, po to galėsime spręsti, ar teisėjas pažemino teisėjo vardą, ar ne“, – BNS sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas ir pridūrė, kad tokios situacijos neigiamai veikia teismų sistemą ir visuomenę.
Sprendimai nekėlė įtarimų
Šiemet šešiasdešimtmetį paminėjęs R.Jurgaitis yra didelę patirtį turintis teisininkas.
Jis kelerius metus dirbo prokuroro padėjėju Radviliškyje ir Šiauliuose, 1991 m. tapo Šiaulių apylinkės teismo teisėju, o nuo 1996 metų dirbo Šiaulių apygardos teisme.
Pernai R.Jurgaičio pirmininkaujama Šiaulių apygardos baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį žmonių persekiojimu kaltintiems buvusios parlamentarės Neringos Venckienės ir jos tetos Audronės Skučienės suburtos gaujos nariams.
Vienas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, anksčiau pustrečių metų dirbęs R.Jurgaičio padėjėju, sakė, kad per tą laiką jam abejonių nesukėlė nė vienas šio teisėjo priimtas sprendimas, visi jie buvo motyvuoti.
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju dirbęs R.Jurgaitis šiuo metu savo žinioje turėjo maždaug 10 pirmosios instancijos ir gerokai daugiau apeliacinių bylų.
Jeigu jis nuo pareigų bus nušalintas ilgesniam laikui, šios bylos bus perskirstytos kitiems teisėjams.
Ne visi įtariamieji tyli suglaudę ausis
Vadinamoji teisėjų korupcijos byla buvo pradėta praėjusių metų vasario 20-ąją.
Tada už galimą korupciją sulaikyti 26 asmenys, iš jų – aštuoni teisėjai: Apeliacinio teismo teisėjai V.Kažys, K.Gurinas ir V.Bavėjanas, Aukščiausiojo teismo teisėjas E.Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas H.Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas A.Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas G.Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R.Rainys.
Apie tyrimą pranešę pareigūnai jau pirmąją dieną nurodė ir kyšių, kurie galėjo būti perduoti šiems teisėjams, sumas – nuo tūkstančio iki 100 tūkst. eurų, o bendra kyšių suma esą galėjo siekti 400 tūkst. eurų.
Bet su prokuratūros pateikta medžiaga susipažinusi Teisėjų taryba nesutiko atleisti Apeliacinio teismo teisėjo V.Kažio, Vilniaus apylinkės teismo teisėjo R.Rainio ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo A.Kaminsko.
Jie nušalinti nuo pareigų iki ikiteisminio tyrimo arba teismo proceso pabaigos. Tačiau grįžti į darbą šie teisėjai neturi vilčių – teismo procesas dar neprasidėjęs, o kai pasibaigs, net ir išteisinti jie jau gali būti sulaukę pensijos.
Dėl galimų įstatymų pažeidimų atleidžiant teisėjus Vilniaus apygardos teismas (VAT) nagrinėja dvi bylas. Skundus yra pateikę buvę Apeliacinio teismo teisėjas V.Bavėjanas ir Aukščiausiojo teismo teisėjas E.Laužikas.
E.Laužiko skundą pradėjęs nagrinėti VAT netrukus kreipėsi į Konstitucinį teismą, kuris turės atsakyti, ar Teismų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
