Prie akmens atveža ir nepaeinančius
Prieš dešimtmetį iš upės ištrauktą ir prie įvažiavimo į Joniškėlį (Pasvalio r.) pastatytą akmenį turistai dabar lanko būriais.
Akmuo kaip akmuo, nei ypatingos išvaizdos, nei dydžiu išsiskiria. Žmones traukia ne jo grožis, o paskleista žinia, kad riedulys turi stebuklingų gydomųjų ir dar kitokių galių.
Juokais tokią žinią paleidę joniškėliečiai Steponas Rimkus ir Viktoras Stanislovaitis nebeišmano, kaip to pokšto rezultatus užgesinti, tad sukūrė naują legendą – esą akmuo ne gydo, o padeda susitvarkyti šeiminį gyvenimą, jį pačiupinėję vienišiai greit porą susiranda.
Betgi antroji legenda neveikia taip, kaip pirmoji, prie akmens kaip važiavo, taip ir tebevažiuoja panūdę išsigydyti. Prie jo veža net neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčius ligonius.
Sakė juokais, bet patikėjo
Akmenį iš upės išvilko ir juo miestą papuošė anuomet seniūnu dirbęs S.Rimkus. Jis kartu su bičiuliu V.Stanislovaičiu dėl įdomumo sukūrė legendą, kad akmuo gydo. Vien tam, kad suintriguotų važiuojančiuosius pro šalį užsukti ir į Joniškėlį.
Idėją apie akmens stebuklus pakišo per akmenį einantis rausvas ruožas, sušlapęs jis atrodo lyg kraujuojantis, tada labai tikęs ir pasakojimas, kad akmuo krauju verkia.
Tos minties tuoj nusitvėrė turistus pro Joniškėlį lydintys gidai. Jie keliautojams pasaką apie sveikatą grąžinantį riedulį pateikdavo su lengvu humoru.
Net per radiją ragino
„Kartą, kai akmuo čia stovėjo jau kelerius metus, klausau radijo ir girdžiu pasakojimą apie gydomuosius Joniškėlio akmens stebuklus ir dar raginimą tą objektą būtinai aplankyti. Tokia „reklama“ ėjo visą mėnesį“, – pasakoja S.Rimkus.
Po tokio paviešinimo žmonės prie akmens ėmė plūsti autobusais, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos. Daugelis tikėjosi nuo ko nors išgyti. Kasmet akmenį ėmė lankyti ir iš jo esą jėgų semtis į Joniškėlį labdarą atvežanti norvegė.
„Tada ne juokais sunerimau, su žmonių sveikata juokauti negalima, reikia liautis žaisti tais dalykais, akmuo nei stebuklingas, nei gydo“, – prisipažino pašnekovas.
Bet kas iš to. Sakymai, kad riedulys nestebuklingas, buvę kaip rykšte per vandenį. Gandas jau ėjo iš lūpų į lūpas, žmonės tebevažiavo gydytis.
Siūlo prie akmens stovėti išsirengus nuogai
S.Rimkus tikina, kad anuomet, kai akmuo iš Mūšos buvo atbogintas į miestą, skleisdami pramaną abu su bičiuliu galvojo racionaliai – intriguojanti legenda padidins turistų trauką. Bet visa pasisuko nenumatyta linkme.
„Pajutom, kad ta legenda jau nebe mūsų, nebevaldom jos. Ji tapo visų ir nuo joniškėliečių nebepriklauso. Mes niekad neakcentavom, kad akmuo gydo, bet žmonių tikėjimo galia – stiprus dalykas“, – sako vietinis kraštotyrininkas ir gidas mėgėjas V.Stanislovaitis.
Daug po svečias šalis keliavęs vyras matė gausybę turistų rankų iki blizgesio nuzulintų skulptūrų ar gamtos darinių, kuriuos žmonės lanko prisiklausę kadaise sukurtų legendų ir tiki, kad palietus juos gyvenime kažkas pasikeis.
Dabar turistus po Joniškėlį vedžiojantis gidas prie akmens riečia legendą, kad trokštančioms ištekėti panelėms reikia nuogai išsirengus ateiti prie riedulio per mėnulio pilnatį ir jį apsikabinus pastovėti.
„Turiu žmoną ir tris dukras, taigi manęs neleidžia eiti pažiūrėti, ar tikrai nuogalės aplink akmenį laksto“, – juokiasi pašnekovas.
Humoras sau, o legenda apie gydantį akmenį sau. Gidas prisipažįsta, kad ir dabar mato neįgaliųjų vežimėliais prie akmens vežamus žmones.
