Tačiau įsibėgėjant protestams, keičiasi ir OMON pareigūnų elgesys: izoliuojami ne tik karščiausi taškai, bet pradėti masiniai areštai, o pareigūnai braunasi ir į namus, iš žurnalistų atiminėjamos kameros, spaudimą ir prievartą patiria fotografai, neleidžiant iš įvykių vietų platinti kadrų ir vaizdo įrašų.
Toks Baltarusijos saugumo struktūrų elgesys, ekspertų teigimu, nėra atsitiktinis – remiamasi protestų Ukrainoje ir kitose šalyse patirtimi, o pagrindinis režimo lyderio siekis – neleisti susidaryti masinių protestų įvaizdžiams.
Priemonė – įprasta
Protestų malšinimas jėga – įprasta Baltarusijos diktatoriaus taktika. Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) lektoriaus ir „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovo Vyčio Jurkonio, Baltarusijos valdžia protesto akivaizdoje visada linkusi imtis jėgos. Tai mes matėme ir 2006 m., ir 2010 m.
V.Jurkonio teigimu, šios priemonės griebiamasi, nes A.Lukašenkos režimas nežino, nemoka ir nelabai nori bendrauti su Baltarusijos žmonėmis.
„Jeigu anksčiau diskursas buvo formuojamas per televiziją, tai naujausių apklausų duomenimis, Baltarusijos televizija turi neįtikėtinai žemą pasitikėjimo reitingą. Išjungdami internetą, ribodami mobilų ryšį, oficialiojo režimo atstovai išjungia šviesą ir sau. A.Lukašenka lieka tokioje situacijoje, kai vienintelis būdas bendrauti su piliečiais yra per OMON“, – teigė VU TSPMI lektorius.
Jam antrino ir Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas: „prie protestų A.Lukašenka pratęs – žmonės protestuoja ne pirmą kartą ir jis prieš juos ne pirmą kartą naudoja jėgą“.
Mokėsi iš Ukrainos pavyzdžio
Žvelgiant į protestų ir OMON atsako į juos eigą A.Lukašenkos valdomoje šalyje, pastebimi pokyčiai: tęsiantis protestams, OMON pareigūnai likviduoja ne tik protestų židinius, bet veržiasi į kiemus, guminėmis kulkomis šaudo į balkonus, kuriuose susirinkę žmonės, bando išskaidyti protestuotojų grupes. Tiek V.Jurkonis, tiek G.Česnakas sutiko, kad tokia saugumo pajėgų taktika yra apgalvota.
„Tai yra visiškai nauja taktika, parengta veikiausiai Rusijoje, su kuria Baltarusija intensyviai bendradarbiauja saugumo srityje. Tikėtina, kad ši taktika buvo parengta po įvykių Ukrainoje 2014 m., vertinant, kaip įvyksta perversmai valstybėje.
Buvo atsižvelgta į tai, kad valdžia tampa pažeidžiama, jei didelės masės protestuotojų susirenka prie Vyriausybės pastatų ir protestuoja ilgą laiką. Kryme tai truko apie keturis mėnesius. Tokiu būdu protestuotojai įgyja žiniasklaidos dėmesį, didelį matomumą ir legitimumą, o Vyriausybės tampa įstumtos į kampą.
Šomis dienomis Baltarusijoje naudojama taktika nukreipta į siekį išskaidyti protestuotojus į mažesnes grupes, juos laiku sulaikyti, išjungti internetą, kad nevyktų komunikacija ir nebūtų didelio matomumo, kad nebūtų didelių minių, kurios parodytų pilietinės visuomenės nusiteikimą pokyčiams. Kai policija sulaiko po penkis-šešis žmones ir tai vyksta skirtinguose rajonuose, tai neatrodo taip rimta, kaip yra iš tikrųjų“, – detalizavo doc. G.Česnakas.
Sunkinančios aplinkybės
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad tam tikromis patikrintomis taktikomis naudojasi ir patys protestuotojai. Galima pastebėti, kad protestuotojai Baltarusijoje bando naudotis protestuotojų Honkonge veikimo būdais, kai bandoma mažomis grupelėmis judėti link centro.
„Protestuotojai suvokia, kad ateina vakaras ir kažkokie protesto procesai vyks, todėl jie bando judėti mažomis grupelėmis. OMON ir kitos Baltarusijos struktūros bando tas grupeles preventyviai sulaikyti, suimti ar išgąsdinti, kad nevyktų protestai“, – teigė doc. G.Česnakas.
Tačiau, žiūrint į protestų ir reakcijos į juos dinamiką, kaip pastebėjo „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas V.Jurkonis, svarbu atsižvelgti į tai, kad pats dabartinio protesto pobūdis programuoja tam tikrus iššūkius valdžiai, su kuriais ji dorojasi brutaliais būdais. „Protestai yra decentralizuoti. Valdžia ieško protestų lyderių, bet nelabai gali juos rasti. Represinis aparatas neturi taikinio, todėl taikiniu tampa visi žmonės“, – pastebėjo V.Jurkonis.
Streikai fabrikuose – pavojingiau nei protestai gatvėse
Nors, anot LKA docento, A.Lukašenkai pats pavojingiausias yra jėgos struktūrų palaikymo praradimas, tačiau nemažą galvos skausmą ilgamečiam diktatoriui kelia ir gamyklose bei fabrikuose kilę streikai.
„Baltarusijos režimas su tais protestuotojais, kurie gatvėse, moka dorotis ir net labai žiauriais būdais. O štai jei streikai fabrikuose pradėtų plisti, be abejo, A.Lukašenkai tai būtų didelis smūgis, nes didelė dalis ekonomikos Baltarusijoje yra paremta valstybine ekonomika. Jei fabrikai protestuotų, A.Lukašenkos legitimumas valdančiajame, biurokratiniame elite stipriai sumažėtų“, – sakė doc. G.Česnakas.
VU TSPMI lektorius patikino, kad streikų praktika Baltarusijoje buvo išbandyta jau anksčiau. Tačiau ji A.Lukašenkai išties kelią nemažą rūpestį.
„Suprantant visą politinį, socioekonominį kontekstą, tokio pobūdžio veiksmai kelia daug didesnį rūpestį Baltarusijos valdžiai. Tai matosi ir iš kai kurių represijų, kurių valdžia jau ėmėsi prieš profsąjungas, prieš žmones, kurie potencialiai gali būti mobilizuojantys gamyklose, fabrikuose ar miestuose“, – tikino V.Jurkonis.
