„20 politinių partijų iš 22, užsiregistravusių savarankiškomis politinės kampanijos dalyvėmis, pateikė dokumentus.
Jų nepateikė Rusų aljansas bei Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga, kuri susijungė su Centro partija „Gerovės Lietuva“, o bendrą šių politinių jėgų sąrašą ves parlamentaras Naglis Puteikis.
Šie metai išsiskyrė tuo, kad dokumentų buvo laukiama iki paskutinės minutės“, – sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Dabar VRK tikrina, ar kandidatai atitinka įstatymų reikalavimus, ar nebuvo pašalinti apkaltos būdu, ar neturi kitos valstybės pilietybės, ar nenuslėpė teistumo, ar nėra tokių, kurie nėra baigę atlikti bausmės.
Iki rinkimų likus 30 dienų, rugsėjo 11-ąją, apie turinčius teisę dalyvauti rinkimuose kandidatus bus pranešta viešai.
Antrasis laiptelis
Anot VRK pirmininkės, pareiškinių dokumentų pateikimas yra tarsi antrasis laiptelis.
„Siekiant dalyvauti Seimo rinkimuose pirmasis laiptelis buvo registracija savarankišku politinės kampanijos dalyviu.
Tai gali būti ir politinės partijos, ir save savarankiškai keliantys asmenys. Pastarieji jau pateikė apygardų rinkimų komisijoms pareiškinius dokumentus“, – aiškino L.Matjošaitytė.
N.Venckienės užmojai
Artėjančiuose rinkimuose užsimojo dalyvauti ir šiuo metu teisiama buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė, vedanti politinės partijos „Drąsos kelias“ rinkimų sąrašą.
Iš šios veikėjos Seimo nario mandatas buvo atimtas per apkaltą 2015 metais.
„Dabar aiškinsimės, ar jos kandidatavimas atitinka Seimo rinkimų įstatymą, ar tai nesikerta su Konstitucinio teismo nutarimu, kuris numato, kad asmenys, kuriuos Seimas apkaltos tvarka pašalino iš einamų pareigų ir panaikino jų parlamentaro mandatą, negali dalyvauti rinkimuose“, – sakė VRK vadovė.
„Tvarkiečių“ neliko
VRK neregistravo savarankišku rinkimų kampanijos dalyviu partijos „Tvarka ir teisingumas“, bet dalis jos narių su tokiu sprendimu nesutiko.
Birželio 6 dieną Artūro Zuoko vadovaujamos Laisvės sąjungos (liberalų) pagrindu buvo įkurta partija „Laisvė ir teisingumas“, prie kurios buvo prijungta ir likviduota „Tvarka ir teisingumas“. Jungtinio darinio vadovu buvo išrinktas buvęs „tvarkiečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Tačiau dėl „Tvarkos ir teisingumo“ likvidavimo triukšmą pakėlė parlamentaras Petras Gražulis. Jo teigimu, tai buvo padaryta pažeidžiant teisės aktus, o šios partijos nariai į partiją „Laisvė ir teisingumas“ integruoti neteisėtai. Grupė „tvarkiečių“ VRK sprendimą neregistruoti šios politinės jėgos savarankišku politinės kampanijos dalyviu apskundė teismui.
„Po Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvertinome partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų pateiktą skundą ir nusprendėme, kad VRK narys, priimdamas sprendimą atsisakyti registruoti šią politinę partiją, įstatymų nepažeidė ir elgėsi teisėtai.
Mūsų žiniomis, šiuo metu partija turi likviduojamo juridinio asmens statusą, todėl pareiškinių dokumentų teikti negalėtų“, – aiškino VRK pirmininkė. Ji pridūrė, kad partijos „Laisvė ir teisingumas“ dokumentai yra pateikti ir dabar tikrinami.
Platus pasirinkimas
Seimo rinkimuose liko varžytis šios politinės jėgos:
Centro partija – Tautininkai
Darbo partija
Politinė partija „Drąsos kelias“
Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai
Kovotojų už Lietuvą sąjunga
Krikščionių sąjunga
„Laisvė ir teisingumas“
Laisvės partija
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Lietuvos liaudies partija
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
Lietuvos socialdemokratų darbo partija
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos žaliųjų partija
Nacionalinis susivienijimas
Partija „Jaunoji Lietuva“
Partija „Lietuva – visų“
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
