Tuo tarpu jau kuris laikas trečioje vietoje įsitvirtinusių socialdemokratų reitingas Seimo rinkimų išvakarėse ėmė kristi – pastarųjų visuomenės apklausų duomenimis, jų populiarumas sumenko kiek daugiau nei 3 procentiniais punktais.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 16-30 dienomis atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sugebėjo išsilaikyti pirmojoje reitingų lentelės vietoje antrą mėnesį iš eilės.
Liepos mėnesį 15,2 proc. apklaustų šalies gyventojų teigė, kad spalio 11 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose palaikys Ramūno Karbauskio vedamus valstiečius. Birželio mėnesio apklausos duomenimis, tokių buvo beveik pusantro procentinio punkto daugiau – 16,8 proc.
Per koronaviruso krizę dalies simpatikų netukusi, antroje reitingų lentelės vietoje liko Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Liepą už šią partiją balsą ketino atiduoti 12,9 proc. piliečių. Tuo tarpu birželio mėnesį tokių buvo 13,6 proc.
3,1 proc. paklaidos ribą peržengiančius populiarumo nuostolius patyrė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Šių metų liepos mėnesį už Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus balsą vyksiančiose Seimo rinkimuose ketino atiduoti 9,4 proc., mėnesiu anksčiau LSDP populiarumas siekė 12,7 proc.
Apklausa rodo, kad 7,4 proc. šalies gyventojų šiuo metu palaikytų Viktoro Uspaskicho vedamus „darbiečius“. Birželio mėnesį darytos apklausos duomenimis, Darbo partiją palaikė 6,3 proc.
Penkių procentų ribą, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, vis dar sugeba įveikti Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujama partija „Laisvė ir teisingumas“. Liepą prielankumą šiai partijai išsakė 5,6 proc. piliečių, tuo tarpu birželį vadinamosios „Trijų muškietininkų“ partijos populiarumas siekė 5,8 proc.
Panaši gyventojų dalis – 5,4 proc. teigia, kad galėtų balsuoti už Lietuvos liberalų sąjūdį. Lyginant su apkausos duomenimis, darytais prieš mėnesį, liberalų turimas visuomenės palaikymas keitėsi mažai ir siekė 6,6 proc.
Likusios partijos, kaip rodo atliktas tyrimas, 5 proc. ribos neperžengia: 3,2 proc. respondentų teigia, kad rudenį Seimo rinkimuose palaikys Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (birželį palaikymas siekė 4,9 proc.). Už jos rikiuojasi Aušrinės Armonaitės vedama Laisvės partija (liepos mėnesį palaikė 2,7 proc., birželio mėnesį – 2,8 proc.), Gedimino Kirkilo vadovaujami „socialdarbiečiai“ toliau stabiliai laikosi ties 2 procentų riba. Liepos mėnesį šią partiją rėmė 2 proc., o mėnesiu anksčiau – 2,2 proc. apklaustųjų.
Ketinimus jungtis su Tautininkų partija deklaruojanti Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija „Gerovės Lietuva“ šiuo metu nesurenka nė 2 procentų populiarumo (liepą rėmė 1,9 proc., birželio mėnesį – 1,4 proc.).
Reitingų lentelės dugne – neseniai įkurta Rimanto Jono Dagio Krikščionių sąjunga (0,8 proc.), Arvydo Juozaičio Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai (0,6 proc.) bei Vytauto Radžvilo Nacionalinis susivienijimas (0,2 proc.).
Lyginant su mėnesiu anksčiau daryta apklausa, ženkliai – 7,5 procentinio punkto – išaugo respondentų, kurie deklaravo nusprendę nedalyvauti Seimo rinkimuose arba prisipažino dar neapsisprendę, už ką galėtų atiduoti balsą.
Įvertino, ar konservatoriai gali susigrąžinti iniciatyvą
Pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės sociologės Rasos Ališauskienės, jau kuris laikas byrantis konservatorių palaikymas greičiausiai nusėda neapsisprendusiųjų, už ką galėtų balsuoti Seimo rinkimuose, gretose. Jos manymu, dalis dešiniojo elektorato vis dar svarsto, ką Seimo rinkimuose reikėtų palaikyti: konservatorius ar vieną iš dviejų liberalų partijų.
Kita vertus, pažymėjo „Baltijos tyrimų“ vadovė, svarbią konservatorių elektorato dalį sudaro tie rinkėjai, kurie nėra linkę apskritai keisti savo nuomonės prie rinkimų balsadėžės, o ir prie jos ateiti yra pasiryžę net „ledo gabalams ant galvos krintant“.
Sociologės teigimu, konservatorių reitingų dinamika tik dar kartą patvirtina, kad konservatorių potencialas rinkimų metu yra linkęs atsimušti į „stiklines lubas“. Situacijos nekeičia ir tai, kad partijos sąrašo priešakyje atsistojo Ingrida Šimonytė.
„Šimonytė, nors ir gali patraukti liberalų rinkėją, tačiau kartu atbaido patį konservatyviausią. Taigi viskas išsilygina“, – tvirtino R. Ališauskienė.
Sociologė sutiko, kad valstiečiai, pandemijos metu atgavę iniciatyvą, jos, iki Seimo rinkimų liekant vis mažiau laiko, iš rankų nebepaleidžia. Visgi, jos manymu, ar pavyks konservatoriams atgauti reitingų lyderio pozicijas priklausys nuo to, kaip visuomenė sureaguos į Tėvynės sąjungos žygį per Lietuvą.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) per pandemiją atgavusi iniciatyvą, ją išlaiko ir toliau. Viešojoje erdvėje valstiečių atstovų veidų yra kur kas daugiau nei matyti nuo kitų partijų. Tačiau dabar konservatoriai vykdo aktyvią tiesioginio bendravimo su rinkėjais akciją. Tad, – tęsė R. Ališauskienė, – kaip tai atsilieps partijos populiarumui pamatysime vėliau. Tiesioginis kontaktas paprastai savo vaisių duoda po poros savaičių“, – teigė R. Ališauskienė.
Be to, akcentavo sociologė, tam tikrą potencialą konservatoriams kuria ir tai, kad partijos elektoratas, bent jau žvelgiant pagal amžiaus linijas, yra subalansuotas kur kas labiau, nei buvo anksčiau. Kartu, pabrėžė ji, skirtingai nei kitų partijų elektoratai, konservatorių rinkėjas išsiskiria drausmingumu, prie balsadėžių ateinant rinkimų dieną.
„Konservatoriai yra užsiauginę paramą tarp jaunimo. Dabar konservatorių elektoratas, bent jau žvelgiant per amžiaus grupes, yra išsilyginęs. Anksčiau už Tėvynės sąjungą balsavo vyresni, o dabar partija populiari ir tarp jaunimo, ir tarp vidutinio, ir vyresnio amžiaus žmonių“, – detalizavo mokslininkė, atkreipdama dėmesį, kad tuo pačiu konkurentai valstiečiai pasigirti negali.
„LVŽS rinkėjas yra labiau vyresnis, gaunantis mažesnes pajamas, dažniau gyvenantis regionuose“, – teigė R. Ališauskienė.
Valstiečių koziris – antrieji pasirinkimai
Tačiau, nepaisant šių kelių veiksnių, valstiečiai kovoje su konservatoriais ir toliau tebeturi vieną itin svarbų pranašumą – R. Karbauskio vedama partija turi galimybę pritraukti kur kas platesnį kitų partijų elektoratą.
„Galima sakyti, kad yra kelios partijų grupės: tos, kurias žmonės mato centro dešinėje ir tos, kurias mato centro kairėje. Pirmajai priklauso konservatoriai ir visi liberalai (Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – ELTA). Tad jei balsuojama ne už vieną iš šių partijų, balsas atiduodamas už kažkurią kitą iš šio sąrašiuko. Kitaip tariant, (rinkėjas gali migruoti – ELTA) nuo konservatorių pas liberalus, nuo liberalų pas konservatorius. Šis rinkėjas nepereina į kitą – centro kairės pusę“, – teigė R. Ališauskienė.
Tuo tarpu kitoje centro kairės grupėje – elektoratų spektras kur kas gausesnis.
„Šioje pusėje – valstiečiai, „darbiečiai“, „socdemai“ ir kitos mažesnės partijos. Šios partijos tarpusavyje taip pat persidengia. Kita vertus, šioje pusėje esantys partijų rinkėjai yra labiau linkę ir nutekėti. Ten nėra labai griežtų pasirinkimų: jei jau pasirinko „socdemus“, tai nereiškia, kad negali pasirinkti valstiečių ar „darbiečių“. Viskas gali priklausyti ir nuo rinkiminės kampanijos, ir apskritai spręstis paskutinėmis dienomis“, – teigė R. Ališauskienė pridurdama, kad visgi ši situacija centro kairėje esantiems valstiečiams sukuria tam tikrą pranašumą.
„Valstiečiai yra pakankamai patrauklūs centro kairėms partijoms. Tai jų pranašumas. Apskritai, galima sakyti, kad vertinant antrąjį (rinkėjų – ELTA) pasirinkimą geriausiai atrodo Darbo partija, socialdemokratai ir valstiečiai. Viena vertus, dėl to jie turi didesnį potencialą – tarsi yra į ką kreiptis... Į tuos, kurie galėtų jiems simpatizuoti. Tačiau, kita vertus, jie tarpusavyje konkuruoja, todėl yra ir daugiau rizikos dėl rinkėjų nuviliojimo“, – aiškino R. Ališauskienė.
Situaciją Baltarusijoje gali pasitarnauti „socialdarbiečiams“
„Baltijos tyrimų“ vadovė tvirtina, kad rudenį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatams įtakos turės tai, kaip visuomenė įvertins partijų surikiuotus rinkiminius sąrašus. Pavyzdžiui, ji teigė neatmetanti galimybės, kad „socialdarbiečių“ sąrašo vedliu tapęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris dėl įvykių Baltarusijoje atsidūrė visuomenės dėmesio centre, gali išjudinti šiuo metu vos kelis procentus siekiančius partijos reitingus.
„Svarbus veiksnys bus tai, kaip visuomenė įsisąmonins partijų surikiuotus rinkimų sąrašus. Kai kurioms partijoms tai gali tapti tikru iššūkiu. Tuo tarpu kitoms – gali atsirasti papildomas potencialas. Pavyzdžiui, kai žmonės pirmuoju numeriu pamatys įrašytą Liną Linkevičių – tai gali pagerinti „socialdarbiečių“ pozicijas“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
„Jis tarp ministrų populiariausias ir dabar jam ne tiek svarbu gerinti įvaizdį, kiek prieš rinkimus sutraukti kuo daugiau dėmesio. Šiuo požiūriu jam situacija labai palanki. Iki tol, kol jis netapo „socialdarbiečių“ sąrašo vedliu, jo visuomenė su partija neasocijavo, jį tapatino su ministro portfeliu. Tad dabartiniai įvykiai gali partijai padėti“, – kalbėjo R. Ališauskienė, komentuodama faktą, kad po to, kai Lietuvoje prisiglaudė pagrindinė Aliaksandro Lukašenkos oponentė Baltarusijos prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja, L. Linkevičiaus pavardė mirgėjo tiek šalies, tiek pasaulio medijų antraštėse.
LSDP reitingas krito, tačiau vienmandatėse turėti pranašumą prieš LVŽS ir TS-LKD
Nors socialdemokratų populiarumas pastarąjį mėnesį apčiuopiamai krito, tačiau, R. Ališauslienės manymu, LSDP turi kelis kozirius konkuruojant tiek su valstiečiais, tiek su konservatoriais.
Viena vertus, teigė ji, kritusių socialdemokratų reitingų priežastis gali būti ta, kad LSDP iš esmės vis dar nepradėjo viešumoje aktyvios rinkiminės kampanijos. Kita vertus, prognozavo ji, socialdemokratai galėtų tikėtis sėkmės vienmandatėse apygardose. R. Ališauskienės manymu, rinkėjai situacijomis, kai tektų rinktis tarp konservatorių, valstiečių ir LSDP kandidatų, prioritetą gali teikti būtent pastariesiems.
Vieni, tęsė „Baltijos tyrimų“ vadovė, savo balsą gali atiduoti dėl to, kad tiesiog nemėgsta konservatorių, o tuo tarpu tie, kurie anksčiau palaikė valstiečius, – gali už LSDP kandidatą balsuoti vien dėl to, kad prieš ketverius metus išrinko valstietį.
„Jei, pavyzdžiui, į antrąjį turą išeis „socdemas“ ir valstietis gali suveikti „seno naujumo“ afektas. Jau praėjo laiko, kai socialdemokratai buvo valdžioje. O paprastai žmonės, jei yra galimybė rinktis tarp dabar valdžioje esančio ir kitų – jie labiau linkę palaikyti švytuoklę. Kita vertus, kol kas socialdemokratų kampanijos nematyti“, – apibendrino R. Ališauskienė.
