Lietuvos valstybės vadovas po telefoninio pokalbio su Lenkijos ir Latvijos prezidentais aptarė pastarųjų dienų įvykius Baltarusijoje bei iniciatyvą šaukti neeilinę Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesiją šiam klausimui spręsti.
Besitęsiantys protestai Baltarusijoje ir dabartinio kaimyninės valstybės vadovo Aliaksandro Lukašenkos reakcija į juos, malšinant protestuotojų veiksmus, jėga, pasak G.Nausėdos, reikalauja sprendimų, todėl valstybės vadovas pateikė trijų punktų planą.
Planas tarpininkavimui
G.Nausėdos teigimu, trijų punktų planas yra preliudija regiono prezidentų tarpininkavimui, sprendžiant politinę krizę kaimyninėje valstybėje.
„Pirma – Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją. Antra – Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurių jau skaičiuojama tūkstančiais, visus protesto dalyvius, kurie iki šiol patyrė represijas. Trečias punktas – Baltarusijos institucijos atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene“, – detalizavo prezidentas.
Pasak jo, trečiojo punkto išpildymo pavyzdys galėtų būti nacionalinės tarybos formavimas iš valdžios ir pilietinės visuomenės atstovų. O tarybos tikslas būtų ieškoti vidutinio laikotarpio išėjimo iš krizės būdų.
„Jeigu šie punktai būtų tinkami diskusijai pradėti, tiek Latvijos prezidentas, tiek Lenkijos prezidentas žiūri palankiai į šią iniciatyvą ir sutiktų tarpininkauti kartu su manimi, deeskaluojant šitą situaciją ir krizę Baltarusijoje“, – patikino valstybės vadovas.
Dialogo su Baltarusija dar neužmezgė
Paklaustas, ar Baltarusija priimtų siūlomą krizės sprendimo iniciatyvą, prezidentas sakė, kad kol kas kalbėta tik su galimais tarpininkais.
„Kol kas kalbėjome tik su potencialiais tarpininkais ir mediatoriais. Be abejo, bandysime užmegzti kontaktą ir su kitomis derybų pusėmis ir įvertinti, koks yra jų pasirengimas spręsti šį konfliktą“, – teigė jis.
Anot G.Nausėdos, svarbu pradėti nuo taikių krizės sprendimo būdų ir tik tada pereiti prie kitų alternatyvų, apimančių ir sankcijas kaimyninei valstybei.
„Manau, kad toks ir turėtų būti mūsų kelias – pradėti nuo sprendimo paieškos būdų tuo taikiuoju būdu ir stengtis, kad problema būtų išspręsta mažiausiai skausmingu būdu.
Jeigu ši iniciatyva būtų sutikta neigiamai, taip gali atsitikti, be abejo, lieka visos kitos alternatyvos, apie kurias šiuo metu ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje (ES) yra diskutuojama. Čia aš kalbu ir apie sankcijas tiek ES lygiu, tiek nacionaliniu lygiu. Tačiau neišbandę vienų alternatyvų, mes neturėtume eiti prie kitų“, – kalbėjo prezidentas.
Bendrų sankcijų siekis
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vertėtų siekti bendrų sankcijų ES lygiu.
„Būkime realistais, tas procesas nėra labai spartus ir jo baigtis taip pat nėra žinoma“, – bendras sankcijas komentavo G.Nausėda.
Jeigu sankcijos ES lygiu nebūtų patvirtintos, prezidento teigimu, galima sankcijas taikyti nacionaliniu lygiu, bet būtina suprasti, kad jų poveikis būtų kur kas mažesnio masto.
„Stipriai abejotina, ar sankcijų taikymas gali nutraukti, bent jau operatyviai nutraukti kraujo praliejimą, kuris vyksta šiuo metu, šiomis valandomis“, – tikino jis.
