Pasak politikos ekspertų, vienareikšmiškai vertinti šio fakto negalima: kol kas tai nėra Lietuvos diplomatinis laimėjimas, sankcijos Baltarusijai galimai reikštų jos postūmį Rusijos link, o propagandiniame žaidime kol kas laimi Rusija ir Baltarusija.
Lietuvą pralenkė Lenkija, proga prezidento pasirodymui
S.Cichanouskaja kartu su vaikais yra Lietuvoje. Tuo tarpu aukščiausi kaimyninės Lenkijos vadovai inicijuoja neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą. Tai, žvelgiant iš užsienio politikos perspektyvos, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo dr. Mindaugo Norkevičiaus, yra žymiai didesnis indėlis nei Lietuvos veiksmai.
„To, kad S.Cichanouskaja atsirado Lietuvoje, mes negalime vadinti Lietuvos diplomatiniu laimėjimu.
Lenkijos vaidmuo šioje politinėje Baltarusijos krizėje yra ženkliai didesnis, nes Lenkija ėmėsi politinės lyderystės, norėdama sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą po rinkimų Baltarusijoje“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Paklaustas, kas iš Lietuvos politikų šiame kontekste turėtų prisiimti lyderio vaidmenį, VDU politologas patikino, kad tai, visų pirma, prezidento reikalas.
„Veikti turėtų tiek užsienio reikalų ministras, tiek ir Vyriausybės vadovas, bet prezidentas pirmiausiai, nes pagal funkcijas pagrindinė prezidento prerogatyva yra užsienio politikos klausimai. Jeigu prisiminsime politines krizes, kurios vyko Ukrainoje ir koks vaidmuo buvo tuometinio prezidento Valdo Adamkaus, tai dabartinio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos atveju čia jam būtų puiki vieta sužibėti užsienio politikos klausimais.
Bet galima sakyti, kad ta vieta jau prarasta, nes tą politinę lyderystę prisiėmė Lenkijos prezidentas ir užsienio reikalų ministras“, – pastebėjo dr. M.Norkevičius.
Būtini atsargumo svertai
Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas, politologas Vytautas Isoda akcentavo, kad kalbėti apie aktyvų Lietuvos vaidmenį politinėje Baltarusijos krizėje ir sankcijas šiai valstybei reikėtų atsargiai. Lietuvai, jo teigimu, esama situacija nėra pati patogiausia: „situacija subtili – mes tyliai remiame, bet nieko negalime daryti“.
Anot doc. V.Isodos, demonstruoti regioninę lyderystę, kiek tai leidžia mažos valstybės statusas, tiek Gruzijos atveju, tiek Ukrainoje buvo lengviau. Šiuo atveju, galvojant apie savo nacionalinius interesus ir nacionalinį saugumą, nugalėti turėtų pragmatizmas.
„Lietuvos užsienio politikos tradicija yra demokratijos sklaida į buvusią posovietinę erdvę, tame tarpe ir kaimyninę Baltarusiją. Tie procesai, kurie dabar vyksta Baltarusijoje, lyg ir atitinka mūsų ilgalaikį interesą – Baltarusijos demokratizaciją.
Tačiau klausimas, jei kažkas panašaus, ką A.Lukašenka vadina Maidano precedentu, įvyktų Baltarusijoje, ar Rusija taip paprastai su tuo susitaikytų ir nesiimtų karinių veiksmų.
Labai bijoma karinio scenarijaus. Jau dabar Baltarusijoje yra pora bazių, kur Rusijos kariai yra nuolat dislokuojami. Baltarusijos suvereniteto klausimas yra „ant klaustuko“.
Iš vienos pusės norėtųsi demokratinės Baltarusijos, bet iš kitos pusės – geriau yra A.Lukašenkos Baltarusija nei jokios Baltarusijos, tai yra Baltarusijos, kuri yra aneksuota Rusijos“, – situaciją apibrėžė LKA politologas.
Primename, Maidanas – tai 2014 m. vasarį Ukrainoje, Kijeve, vykęs ginkluotas konfliktas tarp tuometinės oficialios Ukrainos valdžios ir protestuotojų, pasibaigęs koalicijos pasikeitimu Aukščiausioje Radoje ir po to sekusiu valstybės perversmu.
Kol kas laimi ne Lietuva ir ne Vakarai
Rytų ir Vidurio Europos šalys turėtų neleisti Rusijai pasinaudoti šia situacija – tokį tikslą, dalyvaujant esamų Baltarusijos politinių problemų sprendime, išskyrė VDU politologas dr. M.Norkevičius.
„Kas iš šitos krizės išlošia? Žinoma, Rusija, nes ji suinteresuota, kad A.Lukašenka traktuotų, jog visi inspiravimai palaikant opoziciją, naujų sankcijų taikymas keliauja iš Europos Sąjungos ir jos valstybių“, – pastebėjo dr. M.Norkevičius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas dr. Nerijus Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad, mąstant apie Lietuvos vaidmenį esamoje situacijoje, be abejo svarbu, kad Lietuva yra šalis, kuri gali priimti politinius bėglius.
Tačiau, pasak dr. N.Maliukevičiaus, reikia suprasti, kad tai daugiau yra A.Lukašenkos nei Vakarų ar Lietuvos planas, o pagrindinis žaidėjas čia yra Rusija ir Vladimiras Putinas.
„Nei Vakarai ir Lietuva, nei Baltarusijos opozicija nėra taip apgalvoję savo ėjimų, kaip tą šachmatų partiją yra susidėliojęs V.Putinas. Tai yra V.Putino šachmatų partija su A.Lukašenka ir jeigu kažkas Baltarusijoje atsitiktų, tai V.Putinas būtų pasiruošęs tą grobį paimti.
Dabar matysime, kad tęsis propagandinis-informacinis žaidimas, jog neramumai, protestai buvo organizuojami iš Vakarų – pasižiūrėkite, kur pabėgo kandidatė.
Ironiška, bet ar mes turėtume S.Cichanouskaja kaip politinį pabėgelį, ar neturėtume, vis tiek būtume kalti Rusijos ir Baltarusijos propagandos kontekste dėl neramumų ir kylančių protestų“, – kalbėjo dr. N.Maliukevičius.
