Dar birželio pabaigoje apie planus dalyvauti Seimo rinkimuose paskelbusi Neringa Venckienė kalbėjo rimtai. Penktadienio vakarą politinė partija „Drąsos kelias“ paskelbė, kad planuoja dalyvauti spalio 11 dieną vyksiančiuose rinkimuose.

„Drąsos kelias“ dokumentus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė penktadienį.

Nurodoma, kad „Drąsos kelio“ sąrašą rinkimuose ves pati N.Venckienė.

Išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad „Drąsos kelio“ sąraše kandidatuoja „buvę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, teisininkai, verslininkai, profesinių sąjungų atstovai ir nevyriausybinių organizacijų nariai.“

Daugiamandatėse rinkimų apygardose kandidatuoti planuoja 49 „Drąsos kelio“ kandidatai.

Karjera Seime baigėsi pabėgimu

N.Venckienė buvo išrinkta į Seimą 2012-2016 kadencijai. Tuomet po visą šalį supurčiusio Garliavos istorijos skandalo N.Venckienė politiniu keliu žengė su „Drąsos kelio“ partija, tačiau karjera greitai nutrūko.

Jau 2013 metų balandžio 9 dieną buvo panaikinta N.Venckienės teisinė neliečiamybė. Jai buvo pareikšti įtarimai pažeidus net 6 Baudžiamojo kodekso straipsnius. 2014 metų birželio 19 dieną Seimas nutarė panaikinti parlamentarės mandatą.

N.Venckienė iš Lietuvos dingo 2013 m. balandžio 8 d., likus parai iki Seimo posėdžio, kuriame buvo sprendžiama dėl jos teisinės neliečiamybės panaikinimo.

JAV bėglė prašė suteikti prieglobstį, bet užpernai vasario 13 d. buvo sulaikyta ir uždaryta į kalėjimą. Iš 13 ikiteisminio tyrimo parengtų kaltinimų N.Venckienei liko 4. Didžioji dalis jų panaikinta dėl Lietuvos ir JAV teisinių sistemų skirtumo.

Ji kaltinama dėl pasipriešinimo policijai, teismo sprendimo nevykdymo, trukdymo antstoliui ir smūgio per veidą L.Stankūnaitei priešinantis jos dukters perdavimui.

Nebeliko įtarimų mergaitės tvirkinimu, neteisėtu informacijos rinkimu, šmeižtu, mirusiojo atminimo paniekinimu, kitų epizodų. Daugiausia epizodų buvo dėl neteisėto duomenų rinkimo apie įvairius asmenis.