Valstybinio matematikos egzamino šiais metais neišlaikė daugiau nei 30 proc. abiturientų. Praėjusiais metais matematikos egzamino išlaikyti nepavyko kiek mažiau nei 18 proc. dvyliktokų.

Pasak ekspertų, tai signalas, kad būtina spręsti sistemines problemas, nes kitu atveju kasmet matysime dar labiau prastėjančius valstybinių egzaminų rezultatus.

Prraeinamasis balas nedidelis, bet rezultatai blogesni

Matematikos valstybinį brandos egzaminą šįmet laikė 15 tūkst. 241 kandidatas. Egzamino išlaikymo riba – 15 proc. iš 100 arba 9 taškai iš 60 užduoties taškų. 

Šiemetinį egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų, o 2019 m. – 82,09 proc. abiturientų. 2018 m. egzaminą sėkmingai įveikė 87,2 proc. dvyliktokų. Šimto balų įvertinimą šiais metais gavo 0,96 proc. kandidatų, praėjusiais metais – 1,46 proc. abiturientų.

Nelengvas, bet įveikiamas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos matematikos mokytojas Martynas Zaveckas portalui lrytas.lt pasakojo, kad šiemetiniai matematikos egzamino rezultatai yra žemesni nei tikėtasi. Tačiau nors egzaminas buvo nelengvas, jį išlaikyti, mokiusis ir nepasilikus kartojimo paskutinei dienai, tikrai buvo įmanoma.

„Egzaminas nebuvo lengvas, bet jį išlaikyti, mano nuomone, turėjo daugiau moksleivių nei išlaikė. Tuos devynis balus surinkti tikrai buvo galima.

Egzaminą kasmet analizuoju iš dviejų pusių: tai yra galimybė gauti pačius aukščiausius balus ir išlaikymo klausimas. Šiuo atveju išlaikyti ir gauti 15-20 taškų, manau, tikrai buvo galima, turint elementarias žinias.

Aukštesnius balus surinkti tikrai buvo sunku. Pavyzdžiui, geometrijos įrodymo uždavinys labai nustebino. Tai tema, kurios, mokydamiesi vien iš vadovėlių, nemaža dalis Lietuvos vaikų nemato. Mato tos gimnazijos, kurios dirba naudodamos daug literatūros“, – kalbėjo pedagogas.

Sisteminės problemos?

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė akcentavo, kad egzaminų rezultatai atskleidžia sisteminę problemą.

„Programos reikalauja pakeitimų, dėl to yra prasidėję ugdymo turinio atnaujinimo procesai, kurie nuteikia viltingai. Didaktika ir metodika matematikos dėstyme greičiausiai šitai kartai, kuri dabar mokosi, jau nebetinka taip, kaip anksčiau mokėme ir mokėmės matematikos. Vadovėliai, mokomoji medžiaga, aplinka – daug yra dedamųjų. Reikia didžiulio pokyčio visoje sistemoje“, – situaciją apibrėžė R.Krasauskienė.

LSMU gimnazijos matematikos mokytojas M.Zaveckas atkreipė dėmesį, kad sisteminės problemos matomos jau eilę metų: reikia keisti literatūrą, turi būti skirtingų autorių uždavinių, nes dalis dvyliktokų, kurie mokėsi iš vieno vadovėlio, ateina į egzaminą ir pamato uždavinius, kurių niekada nėra matę vadovėlyje.

„Kritiškai žiūriu į vieno vadovėlių komplekto naudojimą. Vadovėliai, iš kurių mokosi nemaža dalis Lietuvos mokinių, neugdo mąstymo, o moko vien atkartoti. Moksleiviai išmoksta atkartoti, tada gauna užduoti ne tokią, kokia ji buvo vadovėlyje, teorinį bagažą jie turi, bet neturi įgūdžių spręsti nematytų uždavinių“, – pabrėžė jis.

Sprendimus žada jau šiemet

Su sisteminių problemų egzistavimu ir sisteminių pokyčių poreikiu sutiko ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovas Algirdas Monkevičius. Įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus, ministras pabrėžė, kad yra reikalingi sisteminiai pokyčiai bendrajame ugdyme ir didesnė pagalba mokiniams.

„Numatome keletą svarbiausių sprendimo priemonių. Mokiniai turi mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Būtent nuo šių mokslo metų jos bus pradėtos diegti tam tikrose mokyklose, o vėliau tai taps ir visuotina. Mokinius reikia sudominti ir motyvuoti pamėgti matematiką, naujais metodais ugdyti analitinius ir taikomuosius matematinius gebėjimus, kurių, kaip matome, dabar nepakanka.

Į šį tikslą orientuotas ne tik naujas ugdymo turinys, bet ir mokytojų rengimas, jų kvalifikacijos tobulinimas, šiuolaikinių informacinių technologijų taikymas.

Nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. Todėl aptarsime su savivaldybių, mokyklų vadovais, kaip per mokslo metus užtikrinti papildomas konsultacijas būsimiems abiturientams, vyresnių klasių mokiniams“, – tikino A.Monkevičius.

Sprendimus artimiausiu metu žada ir NŠA.

„Kitą savaitę kviečiame visus ekspertus-matematikus, bandysime kalbėtis, ką turime daryti, kad stabilizuotume padėtį. Jei nieko nedarysime tai kitais metais, tikėtina, turėsime dar blogesnius rezultatus, nes, pasižiūrėjus paskutiniųjų penkerių metų tendencijas, visą laiką matėme smukimą ir nuolatinį situacijos prastėjimą“, – sakė NŠA direktorė.

Vis tik pedagogas M.Zaveckas akcentavo, kad šiandieniniame ugdymo procese, dirbant su šiuolaikiniais moksleiviais, svarbūs ne tik ugdymo metodai, bet gebėjimas atrasti ryšį su mokiniais. Jei ryšio tarp mokinio ir mokytojo nėra, tuomet vaikui nesinori priimti mokytojo suteikiamos informacijos.

Koronaviruso pasekmė

Tik kas šeštas ar kas penktas mokinys, anot matematikos mokytojo M.Zavecko, geba save priversti mokytis savarankiškai. Todėl, pedagogo teigimu, šiais metais prastiems rezultatams įtakos neabejotinai turėjo dėl koronaviruso pandemijos valstybėje įvestas nuotolinis mokymas.

„Manyčiau, kad pagrindinė priežastis šiemet buvo koronavirusas – problema, kad dvyliktokai nepasikartojo. Nuo kovo mėnesio, kai prasideda pats pagrindinis visos medžiagos kartojimas, kai mokiniai sprendžia ankstesnių metų egzaminus, kai jie prisimena visas temas, kai gali užkamšyti visas spragas, ko galbūt buvo neišmokę, mokiniai sėdėjo namuose prie kompiuterių“, – savo požiūrį išsakė M.Zaveckas.

Rezultatus nuspėjo prieš dvejus metus

Tiek švietimo, mokslo ir sporto ministras, tiek NŠA direktorė patikino, kad šiemetinius matematikos egzamino rezultatus nuspėti leido prieš dvejus metus vykęs pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP).

„Mes žiūrėjome šios laidos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus prieš dvejus metus, kai jie laikė patikrinimą dešimtoje klasėje. Tai praktiškai matome tokią pačią situaciją. Tie, kurie neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino, jie prieš dvejus metus parodė tokius pačius rezultatus ir gavo neigiamus įvertinimus“, – pastebėjo R.Krasauskienė.

„Svarbu pažymėti, kad 10 klasėje atliekamo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai koreliuoja su brandos egzaminų rezultatais. Vadinasi, kuo anksčiau reikia pastebėti vaiko poreikius ir teikti reikalingą pagalbą“, – antrino A.Monkevičius.