Tarkime, Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtos praėjusių metų politikų ir valdininkų turto ir pajamų deklaracijos stebina dėl dviejų priežasčių – dėl vienų asmenų įspūdingo praturtėjimo ir dėl kitų neįtikėtinai kuklaus gyvenimo būdo, kurio negali kitaip kaip visišku skurdu pavadinti.
Žinoma, jei tai, kas išguldyta deklaracijose, iš tiesų atspindi realybę, o tuo galima labai abejoti.
Deklaracijos rodo, kad S.Skvernelio Vyriausybėje nėra itin didelių turtuolių, bent jau nė vieno milijonieriaus. Daugiausia turto – daugiau kaip 800 tūkst. eurų vertės – deklaravo teisingumo ministras E.Jankevičius, per 600 tūkst. eurų vertės turto yra sukaupusios aplinkos ministro K.Mažeikos ir susisiekimo ministro J.Narkevičiaus šeimos.
Būtų galima šios Vyriausybės narių turto deklaracijas net pavadinti savaip nuobodžiomis, jei ne akis badantis sveikatos apsaugos ministro A.Verygos skurdas.
Pradedant dirbti šiai Vyriausybei kalbėta apie kukliai gyvenantį socialinės apsaugos ir darbo ministrą L.Kukuraitį – jo šeima didelė, o ankstesnė alga, kai jis vadovavo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ organizacijai, buvo gana menka.
Tačiau L.Kukuraitis deklaravo pernai sukaupęs 354 tūkst. eurų turto ir pasirodė esąs nepalyginti turtingesnis už patį vargingiausią Vyriausybės narį A.Verygą, kuris deklaravo tik 58 tūkst. eurų turto ir dar nurodė, kad šeima paėmusi 41 tūkst. eurų paskolą.
Vadinasi, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A.Veryga, prieš tapdamas ministru vertęsis ir gydytojo psichiatro praktika, užgyveno tiktai 17 tūkst. eurų daugiau, nei turi skolų.
Ypač stulbina A.Verygos namo pigumas – jis įvertintas vos 18 tūkst. eurų, o didžiąją jo šeimos turto dalį sudaro kone dvigubai brangesni automobiliai.
Tai jau sukėlė pašaipų laviną. Spėliojama, kad gal A.Verygos šeima gyvena daržinėje kur nors užkampyje. Deklaracija šių mįslių neįmena.
Tačiau tikėtina, kad A.Veryga įstatymo požiūriu savo turtą deklaravo teisingai. Galbūt oficiali jo namo vertė – vos per 18 tūkst. eurų, bet nekyla abejonių, kad jis, kaip ir S.Skvernelis per prezidento rinkimų kampaniją, jokiu būdu nesutiktų parduoti savo būsto už deklaruotą kainą.
Nekilnojamojo turto vertinimas primena tikras teisines džiungles. Nuo pasirinktų vertinimo metodų priklauso ne vien politikų ir valdininkų deklaracijų tikslumas – tai lemia ir biudžeto pajamas iš nekilnojamojo turto mokesčių.
Registrų centras, remdamasis masinio vertinimo metodologija, nustato vidutinę toje vietovėje esančio pastato ar žemės sklypo vertę ir ją tikslina kas penkerius metus. Reali rinkos kaina ir Registrų centro įvertinimas neretai skiriasi net ne procentais, o kartais.
Pavyzdžiui, namas gali būti įrengtas labai prabangiai, net du jo aukštai atsidurti po žeme, o mansardinis aukštas gali virsti beverte palėpe.
Tada ir įvyksta stebuklai, kai ir milijoną eurų kainavusio statinio oficiali vertė beveik neviršija 150 tūkst. eurų neapmokestinamojo dydžio ribos ir tada biudžetui iš turto mokesčio nubyra vien katino ašaros.
Akivaizdu, jog nekilnojamojo turto vertinimas labai netikslus, kupinas skylių, todėl dažnu atveju oficiali jo vertė – tik akių dūmimas.
Prieš kiekvienus Seimo rinkimus vis pasigirsta politikų samprotavimų, kad jau laikas Lietuvoje įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.
Tačiau pirmiausia reikėtų sukurti gerokai tobulesnę turto vertinimo sistemą.
Antraip kuklių būstų savininkai mokės realią jų butų vertę atitinkančius mokesčius, nes tokių patalpų kvadratinius metrus lengva apskaičiuoti, o prabangiai įsikūrę žmonės – tik mažą dalį sumos, kurią tektų pakloti, jei būtų nustatyta tikra jų turto kaina.
Politikų ir valdininkų deklaracijos kartais atspindi realybę kaip kreivi veidrodžiai dar ir todėl, kad jiems patiems suteikta teisė vertinti savo turtą. Nesudėtingos manipuliacijos leidžia deklaruojamą vertę sumažinti ar ir padidinti net kelis kartus.
Tokių pavyzdžių gausu. Pavyzdžiui, konservatorius D.Kreivys per 2007 metų savivaldos rinkimus deklaravo 5 mln. litų turtą, bet vėliau tapęs ministru ir, aišku, fiktyviai ir juokingai pigiai neva pardavęs motinai turimas įvairių bendrovių akcijas nuskurdo net penkis kartus, nes nurodė turįs jau tik milijono litų vertės turto.
Naujausios deklaracijos rodo, kad kai kurie politikai per metus gerokai praturtėjo. Labiausiai išaugo konservatorių lyderio G.Landsbergio šeimos turtai – net 8,5 karto – nuo 1,9 mln. eurų iki 14,5 mln. eurų.
Įspūdingai padidino turtus ir turtingiausias Lietuvos politikas valstiečių vedlys R.Karbauskis, deklaravęs 24,5 mln. eurų turto, – 8,4 mln. daugiau nei metais anksčiau.
Paaiškinimų, kodėl įvyko toks turto vertės šuolis, politikai visada randa.
Bet, vienaip ar kitaip, jų deklaracijos, turinčios padėti visuomenei kontroliuoti politinio gyvenimo skaidrumą, šios paskirties neatlieka, nes pripučia tiek daug miglos, kad jau neįmanoma suprasti, kur tiesa, o kur melas.
Žinoma, tai nereiškia, kad politikų turto deklaracijos išvis nereikalingos. Atvirkščiai, Vyriausioji rinkimų komisija turėtų jas atidžiai tikrinti, atskleisti netikslumus ir išsiaiškinti visas manipuliacijas skaičiais. Tik tada šios deklaracijos nebus fiktyvios.
