Mokytojo profesija vėl „ant bangos“: keli būdai juo tapti

Augantį mokytojo profesijos populiarumą puikiai iliustruoja pokyčiai būsimų studentų pageidaujamų studijų programų sąrašuose. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet norinčiųjų studijuoti pedagogikos studijų programose yra kur kas daugiau nei ankstesniais metais: šiemet jau antrąją birželio savaitę buvo pateikta per 600 prašymų priimti į pedagogikos studijas (didžioji dalis šias studijas nurodė pirmu prioritetu), o pernai iš viso į šios srities studijų programas buvo priimti 429 studentai.

Susidomėjimą mokytojo profesija rodo ir dar viena ryški tendencija. Planuojantys rinktis pedagoginės krypties studijas jaunuoliai turi laikyti specialų motyvacijos testą. Šiemet laikyti šį testą užsiregistravo daugiau 1,8 tūkst. stojančiųjų.

Motyvuojančia paskata rinktis pedagogikos studijas jauniems žmonėms tampa galimybė rinktis perspektyvias studijas ir studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje – būsimiems pedagogams šiemet skirtos 585 valstybės finansuojamos vietos. Studentai, kurie jau turi bakalauro ar magistro laipsnį, bet pasirinko profesines pedagogikos studijas ir ateityje planuoja dirbti mokytojais, taip pat gali tikėtis patekti į nemokamą studijų vietą, nes jų skaičius buvo padidintas.

Pasirinkę būtent pedagoginės krypties studijų programą jauni žmonės turi galimybę užsitikrinti finansinę paramą – studijuodami valstybės finansuojamoje vietoje būsimi pedagogai gaus 300 eurų kasmėnesinę stipendiją. Šias skatinamąsias stipendijas turės galimybę gauti ir pedagogikos studijas kaip gretutines vyresniuosiuose studijų kursuose pasirinkę studentai.

Mokytojo profesija ir kasdienis darbas reikalauja dinamiškumo ir lankstumo, tad natūralu, kad įgyti šią profesiją galima ne tik pačiu populiariausiu būdu – renkantis bakalauro pedagogikos studijas baigus mokyklą, bet ir jau kurios nors srities bakalauro laipsnį ir metus pasimokius pedagogikos ar

studijuojant kitą specialybę ir pasirinkus pedagogikos studijų modulį ar gretutines studijas.

Informacija apie tai, kokios šalies aukštosios mokyklos rengia pedagogus galima surasti www.lamabpo.lt tinklalapyje. Verta atkreipti dėmesį, kad trys didžiausi pedagogų rengimo centrai veikia Šiaulių (ŠU), Vilniaus (VU) ir Vytauto Didžiojo (VDU) universitetuose, bet pedagogus rengia ir kitos šalies aukštosios mokyklos.

Rimtai svarstantys apie galimybę tapti mokytoju šiandien gali rinktis iš 64 studijų programų: nuo vaikų darželio auklėtojo iki informacinių technologijų mokytojo. Esama tokių studijų programų, kurios studijuojantiesiems suteikia galimybę tapti kelių dalykų mokytoju iš karto.

Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti švietimo ekspertai vieningai tvirtino, kad pastaruoju metu mokytojo profesijai yra skiriamas ypatingas dėmesys, kad lemia, kad auga ir besirenkančių šią profesiją stojančiųjų skaičiai.

Vilniaus universiteto Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros centro vadovė docentė Asta Meškauskienė dirba ir stojančiųjų į pedagogines studijas motyvacijos vertintoja. „Šiandien motyvacijos vertinimui yra užsiregistravę 1885 stojantieji, o motyvacija įvertinta 1038. Akivaizdu, kad besidominčių mokytojo profesija daugėja“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad jaunas žmogus, papasakojęs apie savo norą studijuoti pedagoginių studijų programoje iš savo artimųjų ir draugų vis dažniau sulaukia pozityvios reakcijos. „Dirbu su studentais ir jie man pasakoja, kad jų artimųjų reakcija buvo „Šaunu, kad pasiryžai“, „Tai visai įdomu“, tad akivaizdu, kad visuomenės požiūris į mokytojo darbą keičiasi“, – sakė ji.

Kalbėdama apie VU siūlomas pedagogines studijas A. Meškauskienė pasakojo, kad itin populiarios studijų programos, skirtos jau turintiems bakalauro laipsnį. „Vadinasi, vis daugiau žmonių, jau turėdami bakalauro laipsnį, renkasi metų trukmės studijų modulį ir įgyja pedagogo kvalifikaciją. Šis modulis sudarytas taip, kad studentas gauna pedagogikos, psichologijos ir didaktikos žinių bei turi galimybę atlikti pedagoginę praktiką“, – pasakojo ji ir pašmaikštavo, kad šias studijas veikiausiai renkasi tie jauni žmonės, kuriuos kažkada kas nors atkalbėjo nuo pedagogikos studijų, bet pašaukimas būti mokytoju niekur nedingo.

„Tai puikus derinys, kai baigęs bakalauro studijas žmogus renkasi pedagogines studijas. Juk jis galėtų dirbti pagal specialybę, bet motyvuotai renkasi būti mokytoju, tačiau kartu jis turi stiprių dalykinių žinių iš pirmųjų studijų“, – kalbėjo ji ir priminė dar vieną galimybę įgyti mokytojo kvalifikacija, kuria gali pasinaudoti bakalauro studentai – prie pagrindinės specialybės pasirenkamos gretutinės pedagogikos studijos. Tokių studentų, anot jos, pastaraisiais metais pastebimai daugėja.

A. Meškauskienė pasakojo, kad tarp daugiausiai stojančiųjų dėmesio sulaukiančių pedagoginės krypties studijų programų – ir Vaikystės pedagogika. „Džiaugiamės, kad į šią programą stoja studentės, gavusios itin aukštus konkursinius balus“, – sako ji ir patikslina, kad būta atvejų, kai šias studijas rinkosi net keturis šimtukus iš brandos egzaminų gavusi studentė.

Kalbėdama apie pedagoginių studijų VU išskirtinumą, pašnekovė pabrėžė, kad dalyko pedagogikos programos sandaroje esama Paauglystės pedagogikos ir psichologijos modulio. „Daug dėmesio skiriama paauglio psichologinei raidai. Studijuojami tokie dalykai kaip Paauglių mokymosi strategija, Paauglio ir jaunimo psichologija, Deviacijų psichologija ir kt. Tai dalyko pedagogikos studijų programos išskirtinumas, nes ugdoma būsimų mokytojų kompetencija, padėsianti jiems atpažinti paauglių ugdymosi problemas ir kurti pozityvų santykį su mokiniais“, – sakė ji ir priminė seniai puikiai žinomą tiesą, kad jei mokinys palankiai priima mokytoją, tada noriai mokosi ir jo dėstomo dalyko.

Paklausta, ką turėtų daryti jaunas žmogus, norintis studijuoti pedagogikos krypties studijų programoje VU, pašnekovė sakė: „Tas žmogus pirmiausiai turėtų savęs paklausti, ar jis tiki mokytojo profesijos prasmingumu, ar yra pozityviai nusiteikęs ir savimi pasitikintis? Ar jis nori būti mokytoju, kuriam svarbiau ne akademinė statistika ar pažymiai, o vaiko augimas ir brendimas? Mokytojo profesija yra labai sunki, bet ji teikia didelį emocinį pasitenkinimą, kai pavyksta pamatyti vaiko patiriamą atradimo džiaugsmą, sumanumo raišką“.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Vilija Salienė teigė, kad mokytojų trūkumas sudarė palankias sąlygas garsiau kalbėti apie šios profesijos teikiamus privalumus ir tenkančius iššūkius. „Labai noriu tikėti, kad prie to, jog ši profesija vėl populiarėja, prisideda ir jaunų žmonių sąmoningumas, kad jie įvertina tai, jog mokytojo profesija svarbi ir reikalinga ir perspektyvi yra ir bus visais laikais“, – sakė ji.

Kalbėdama apie šių dienų mokytojus V. Salienė teigė, kad jauni pedagogai išsiskiria empatija, noru ir gebėjimu dirbtis su vaikais. „Jauni mokytojai yra iniciatyvūs ir smalsūs, mėgsta išbandyti naujus netradicinius darbo būdus, mokymosi naujoves. Didžioji dalis jaunų mokytojų puikiai išmano technologijų naujoves, moka užsienio kalbas“.

Svajojantiems apie mokytojo profesiją VDU siūlo visų mokomųjų dalykų studijų programas, taip pat universitete yra galimybė studijuojant vienoje studijų programoje įgyti net dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją. „Įstojęs į VDU Švietimo akademiją studentas gali pasirinkti ir sumodeliuoti savo programą, kurioje būtų du mokomieji dalykai. Pavyzdžiui, istorija ir geografija, biologija ir chemija, fizika ar matematika, lietuvių kalba ir kita užsienio kalba ir kt. Be pagrindinių studijų, studentas gali rinktis ir bet kurios užsienio kalbos studijas“, – sakė V. Salienė ir pridūrė, kad būsimieji pedagogai mielai studijuoja vokiečių, italų, ispanų kalbas ar net ryžtasi rinktis retesnes – kinų, japonų kalbas.

Švietimo akademijos kanclerė teigė, kad universitete laukiami jau dirbantys mokytojai, kurie nori pakeisti savo specializaciją bei aukštąjį išsilavinimą turintys, tačiau neturintys pedagogo kvalifikacijos studentai. „Pavyzdžiui, matematikas gali įgyti matematikos mokytojo kvalifikaciją“, – apie metų ar šiek tiek ilgesnes (priklausomai nuo pasirinkto modulio) profesines studijas kalbėjo pašnekovė.

V. Salienė informavo, kad norintys rinktis pedagoginės krypties studijas VDU visus reikiamus dokumentus turi pateikti per LAMA BPO ir jokių papildomų patikrinimų ar testų laikyti nereikia.

Pastarųjų metų vyriausybės priimami sprendimai, ir tai, kad paskelbta viena iš nacionalinių idėjų, kad mokytojas – prestižinė profesija, skatina jaunus žmones naujai pažvelgti į tokį profesinį kelią ir jo suteikiamas galimybes – mano laikinai einanti ŠU Edukologijos instituto direktorės pareigas prof. dr. Daiva Malinauskienė.

„Nėra vieno aiškaus motyvo, kodėl jauni žmonės renkasi pedagogines studijas. Tai labai individualu, tačiau svarbiausia, tikėtina, yra būsimojo pedagogo vidinė motyvacija: noras dirbti su vaikais, juos ugdyti, padėti jiems. Tai gali būti ir sutiktų pedagogų nuopelnas, kai stojantieji nori sekti jų pavyzdžiu ir tai, kad pasirinkęs šią profesiją žmogus nejaučia rutinos – nuolat tenka mokytis, tobulėti, keistis“, – sakė ji.

D. Malinauskienės teigimu, Šiaulių universitetas Lietuvoje turi ilgametę mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų rengimo patirtį ir ženklių pasiekimų šioje srityje. „Tai mūsų stiprybė ir išskirtinumas. Edukologijos instituto dėstytojai, mokslininkai, tyrėjai šią patirtį ir toliau sėkmingai plėtos bei vystytis, ypač atliepiant Šiaurės Lietuvos regionui reikalingų specialistų poreikį“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad Šiauliuose yra ir ateityje bus rengiami švietimo pagalbos specialistai (specialieji pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai), ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojai, dalyko mokytojai (muzikos, kūno kultūros).

Universitete yra galimybė asmenims, jau turintiems aukštąjį išsilavinimą, rinktis sutrumpintas ir/ar dalines ugdymo mokslo krypties studijas: ikimokyklinio ugdymo pedagogika ir priešmokyklinis ugdymas, pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokyklinis ugdymas, specialioji pedagogika, kūno kultūros ir sporto pedagogika ir kt.

Naujuosius mokslo metus Šiaulių universitetas pasitiks laukiančiomis naujovėmis. Nuo 2021 m. sausio 1 d. ši aukštojo mokslo įstaiga tampa Vilniaus universiteto struktūriniu padaliniu – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. „Tikimės, kad ir ateityje ypatingas dėmesys bus skiriamas pedagogikos studijoms, kurios yra mūsų stiprybė. Kviečiami studijuoti tiek šiemet, tiek ir ankstesniais metais mokyklas baigę abiturientai, ir aukštąjį išsilavinimą jau įgiję asmenys, kurie norėtų plėtoti turimas kompetencijas ir pasirinkti kitos krypties bakalauro studijų programas“, – aiškino D. Malinauskienė.

Paklausta, ką reiktų žinoti apie stojantiesiems apie priėmimą į šią aukštąją mokyklą, pašnekovė priminė keletą svarbių dalykų: „Stojantieji į pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas, neturėtų pamiršti, kad yra privalomas motyvacijos įvertinimas. Stojant į studijų programą Specialioji pedagogika ir logopedija yra privalomai tikrinama ir tartis. Pasirinkę Muzikos pedagogikos studijų programą turi laikyti ir muzikavimo įgūdžių egzaminą“, – sakė ji.