Kartais galvoju, kad jie pranoksta patys save ir nežino, kas laukia už kito posūkio“, – po legendinio džiazo muzikanto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vladimiro Čekasino suburto kvinteto koncerto šeštadienį Nidos džiazo festivalyje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Į Nidą šalies vadovas su žmona Diana atvyko penktadienio vakarą. Spėjo pasivažinėti dviračiu, o po to vyko į kasmetinį politinių kalinių ir tremtinių sambūrį Ariogaloje. Grįžęs atgal į Nidą, su ponia Diana, kaip daugelis nidiškių ir poilsiautojų patraukė į prieplaukoje vykusi džiazo festivalio koncertą.
Prezidentas ir pirmoji šalies ponia buvo gerai nusiteikę, atrodė pailsėjęs ir gražiai įdegę. Pamatę Nidos merą Darių Jasaitį su žmona Kristina ir jų neseniai gimusiu sūneliu, šiltai pasisveikino ir pabendravo.
Matėsi, kad V. Čekasino suburtos muzikantų grupės koncertas ir šalies vadovą, ir pirmąją šalies ponią buvo tiesiog uždegęs. Jie abu lingavo į muzikos ritmą ir atrodė visai užsimiršę. Lyg klausytųsi muzikos vieni.
„Kai susiduri su tokios ekstra klasės muzikantais, o, be abejo, V. Čekasino grupė tokia ir yra, pagalvoji, kad muzikantai kartais kaip geras vynas – kuo brandesnis, tuo geresnis. Turėjome didelį malonumą. Pamiršome viską, kas yra pašalinio ir šeštadienio vakarą nereikšmingo. Tiesiog mėgavomės muzika“, – prisipažino prezidentas.
Tiesa, koncerto metu ponia Diana, be muzikos, mėgavosi rožiniu vynu, o prezidentas – šampanu.
– Jūs, prezidente, kaip klaipėdietis, ko gero, džiazo pamokas būtent Klaipėdoje ir išėjote?
– Negalėčiau pasakyti, kad džiazas kaip muzikos rūšis man vienintelis patinka. Tiesiog yra gera muzika, yra prastesnė, yra ir visai prasta. Kaip ir atlikėjai – taip pat. Džiazą apskritai vėlai atradau.
Bet kai atradau, tikrai pamilau. Tekdavo klausytis įvairių muzikantų. Ir Klaipėdos Pilies festivalyje dalyvaudavau, ir teko pasidžiaugti Lietuvoje koncertavusiais Chicku Corea ir Bobby McFerrinu.
Džiaze, kaip ir gyvenime, nežinai, kas bus netrukus. Tuo jis ir žavus.
– Ar prisimenate savo pirmąjį vizitą į Nidą?
– Pasakyčiau netiesą, jei pasakyčiau, kad prisimenu. Atmintyje yra likę siurrealistiniai prisiminimai, kurie susiję ne su Nida, o su Mirusiomis kopomis. Pamenu, kaip būdamas mažas vaikščiojau po jas su tėvais. Man, vaikui, kuris nematęs nei Sacharos dykumos, nei apskritai pasaulio, tai buvo kažkoks nežemiškas vaizdas.
Vėliau su tėvais čia lankydavomės dažniau, nes jie Nidoje turėjo pažįstamų. Kadangi sienos buvo atviros, važiuodavome ir į Kaliningrado sritį. Matydavome, kaip yra čia (Lietuvoje – Red.), ir kaip situacija skiriasi ten.
– Štai – Didžioji kopa. Iš karto po nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvą buvo atvykę švedų specialistai ir siūlė ją sutvirtinti, nes jei nebus atlikti būtini darbai, po dvidešimt penkerių metų jos nebeliks. Švedai buvo teisūs – unikaliosios kopos jau nebeturime. Kokios dar opiausios Neringos regiono problemos?
– Neringa turi būti išskirtinis mūsų kampelis. Kol jis bus išskirtinis ir nepaliestas arba apsaugotas nuo pernelyg didelės žmogaus intervencijos, tuo mums bus brangesnis, o atvykstantiems užsieniečiams – ypatingas.
Šiuo metu pavyksta rasti pusiausvyrą tarp aplinkosaugos, urbanistikos ir rekreacijos. Nesutikčiau, kad Neringoje kažką darome blogai. Iš esmės pristabdėme statybas, kurios galėtų sujaukti landšaftą ir padaryti Neringą dar vienu urbanistiniu centru. Valstybė kol kas apsaugo šį nuostabų rojaus kampelį.
– Prezidente, kokia jūsų vasara? Ar jau ilsėjotės? Galbūt žvejojote ar kokią knygą perskaitėte?
– Aš apskritai dabar mokausi gyventi be atostogų. Tai – įdomus žanras ir prie jo reikia priprasti. Bet niekada nebuvau žmogus, kuriam reikia labai ilgų atostogų. Man dviejų savaičių pakakdavo ir tuo metu, kai dirbau kitą darbą. Negaliu gulėti ilgai pajūryje. Man nuolat reikia naujo judėjimo, nuvykti į naują vietą.
Kartais pakanka ir pusantros dienos gerų atostogų. Žiūrėk, jau visai kita savijauta ir gali iš naujo žygiuot.
Mane traukia daug Lietuvos kampelių, bet Nida traukia ypač – gėrėtis nuostabiu saulėlydžiu, į marias išplaukti arba futbolą pažaisti.
– Grįžkime prie gyvenimo prozos. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko mažiau nei prognozavo ekonomistai. Jei prasidėtų antroji koronaviruso banga, ar palaikytumėte tokius pat griežtus suvaržymus, kurie buvo per jau išgyventą karantiną?
– Lietuvos rezultatas – tikras kosmosas. Kai pasižiūri į kitų šalių BVP nuosmukį – JAV ir Europos šalių – 22, 17 procentų! Net ir Latvija, kuri karantino metu atrodė geriau nei Lietuva, patyrė dešimties procentų BVP praradimą.
Todėl turėtumėm nulenkti galvą mūsų verslui, kuris turi diversifikuotą savo struktūrą. Vidaus rinka irgi parodė puikią veiklą. Todėl pasidžiaukime savo pasiekimais, nes negi vėl kažką blogo rasime tuose 3,6 proc. BVP nuosmukio?
Tai leidžia mums turėti pagerintą kredito reitingą. Kita vertus, galvojant apie 2021 m. biudžetą reikėtų susimąstyti, kad mums vėl gali tekti sugrįžti prie finansinės drausmės. Nėra tokių veiksnių, kurie galėtų pateisinti išlaidavimą.
– Kaip jums atrodo, ar prasidėjus antrajai koronaviruso bangai reikėtų imtis švelnesnių užkardymo priemonių ar tokių pat griežtų, kokios buvo pavasarį?
– Aš visada už tai, kad būtų mažiau mirčių. Palyginimai, kas svarbiau – ekonomika ar žmonių mirtys – mano galva, amoralūs. Jei reikės, teks būti griežtiems. O gal tas miręs žmogus bus jūsų giminaitis?
